Svarbiausia – lengvas 4,5-5 m meškerykotis. Jis tinka gaudyti ir stovint atsitraukus nuo kranto, kai norima neišbaidyti žuvų. Ritės tinka visokios, tik turėtų būti kuo lengvesnės. Valas dažniausiai 0,12-0,14 mm, o pavadėlis truputį plonesnis. Jis tvirtinamas „kilpa į kilpą” arba naudojant suktuką.
Kadangi dugnas ir jame esantys kliuviniai dažniausiai yra nematomi, reikia turėti pakankamai atsarginių pavadėlių. Svarelių išdėstymas priklauso nuo gaudymo sąlygų: gylio, srovės, žuvų aktyvumo ir pan. Geriausiai tiks lengvos, pailgos plūdės, ypač kai gaudymo sąlygos palankios. Kai gaudome toliau nuo kranto arba didesniame gylyje, galima naudoti ir slankiojamąsias. Srovėje gaudoma su boloniškosios meškerės įranga.
Žvejys „klajoklis” vienoje vietoje paprastai ilgai neužsibūna, tad žuvų nešeria ir nejaukina. Geriausiu atveju paberiama sauja grūdų ar kito pašaro.
Gaudoma visose įmanomose vietose: sūkuriuose, atviruose vandens ploteliuose, prie povandeninių kliūčių, akmenų arba leidžiant masalą prie pat kranto. Reikia stebėti vandens paviršių: vandens sūkuriukas ar blykstelėjęs šonas gali išduoti žuvų susibūrimo vietą. Patartina ilgiau sustoti prie kranto, kur palinkę krūmai ar medžiai. Pučiant vėjui tokiose vietose visada sukinėjasi žuvys, laukiančios krentančių vabzdžių arba jų lervų.
Masalai naudojami patys įvairiausi, o pakilus vandeniui gerai tinka ir sliekai. Įšilus vandeniui galima naudoti augalinės kilmės masalus: šutintus kviečius, žirnius, perlines kruopas, duonos minkštimą ir pan.
