Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos jau kuris laikas glaudžiai bendradarbiauja su Vokietija, Lenkija bei dar keliomis valstybėmis aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimo Baltijos jūroje ir į Baltijos jūrą įtekančiose upėse klausimais. Lietuva tapo antrąja šalimi, kurioje buvo patvirtinta nacionalinė aštriašnipio eršketo A. oxyrinchus išteklių atkūrimo programa. Mūsų šalis pirmoji įtraukė šią rūšį į Lietuvos raudonąją knygą.
Remiantis Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje 2012–2020 metais programos veiksmų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų bendru 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 3D-330/D1-401, aštriašnipiai eršketai auginami nuo apvaisinto ikro iki reproduktoriaus Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje. Nuo 2011 m. į laisvę paleidžiami eršketai žymimi išoriniais ir vidiniais radijo bangomis sekamais žymekliais, suteikiančiais daug informacijos apie žuvų mirtingumą, migracijos intensyvumą, migracijos į Kuršių marias greitį, taip pat kitos šios rūšies žuvų populiacijos atkūrimui reikalingos informacijos.
Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus atstovai 2020 m. sausio 22 d. dalyvavo Helsinkio Komisijos (HELCOM) patariamojoje darbo grupėje Berlyne Baltijos eršketo problematikai aptarti. Darbo grupės susitikimai šiais klausimais vyksta jau septynerius metus iš eilės. HELCOM komisija patvirtino patariamosios darbo grupės 2019 metais parengtą Baltijos aštriašnipio eršketo (Acipenser oxyrinchus Mitchill, 1815) apsaugos ir atkūrimo planą. Šis sprendimas leidžia tikėtis, kad aštriašnipiam eršketui, kaip rūšiai, bus skiriamas tinkamas visų Baltijos valstybių dėmesys ir bus tęsiami išteklių atkūrimo darbai, siekiant išsaugoti ir gausinti šią vertingą rūšį.
Pagrindinis darbo grupės susitikimų tikslas – atkurti aštriašnipių eršketų išteklius Baltijos jūroje ir sudaryti sąlygas susiformuoti natūralioms populiacijoms, kurios atplauktų neršti į Lietuvos ir kitų šalių didžiąsias upes, kuriose šios karališkos žuvys kadaise natūraliai dauginosi. Taip pat labai svarbu užtikrinti vykdomų darbų tęstinumą, skleisti informaciją žvejams, kad šios žuvys galėtų išgyventi ir nebūtų išgaudytos. Kiekvienais metais susitikimo Berlyne metu aptariami visų metų pasiekimai, vykdant aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimo darbus.
Pirmųjų susitikimų, kurie rengiami nuo 2011 metų, tikslas buvo įtraukti į bendrą veiklą šalis (Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Rusiją), kurių upėse, remiantis istoriniais šaltiniais, gyveno ir buvo sugaunamas aštriašnipis eršketas. Išteklių atkūrimo darbus inicijavo Vokietijos Leibnico vidaus vandenų ir ekologijos instituto Berlyne specialistai, vėliau, nuo 2006 m., prie jų prisijungė Lenkijos žuvininkystės specialistai, o nuo 2011 metų – Žuvininkystės tarnyba.
Nuo 2011 m. į Lietuvos upes įveista 197 251 vnt. aštriašnipių eršketų. Kad darbai vykdomi sėkmingai ir jaučiamas šių žuvų populiacijos pagausėjimas, galima spręsti iš žvejų atsiliepimų – aštriašnipių eršketų sugaunama vis daugiau. Žuvininkystės tarnybos specialistai nuolat ragina žvejus paleisti sugautas žuvis, kad aštriašnipiai eršketai išliktų, subręstų ir atplauktų neršti į tas Lietuvos upes, į kurias kadaise buvo išleisti: Nerį ir Šventąją. Pagal patvirtintą Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2020 m. planą šiemet Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos yra numačiusi į Lietuvos upes įveisti 21 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų jauniklių.
Eršketai Europos, Šiaurės Amerikos bei Azijos vandenyse gyvena jau apie 250 mln. metų. Daugiausia laiko jie praleidžia jūrose, bet neršti plaukia į upes, paskui vėl grįžta į sūriuosius vandenis. Tiesa, yra eršketų rūšių, kurios visą laiką gyvena gėluose vandenyse (ichtiologai priskaičiuoja daugiau kaip 20 eršketų rūšių).
Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją ir Aplinkos ministeriją dėl galimo finansavimo aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimui. LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 3D-160/D1-133 „Dėl Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 3D-330/D1-401 „Dėl Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje 2012–2020 metais programos patvirtinimo“ pakeitimo“ sudaryta Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje 2012–2020 metais programos įgyvendinimo priežiūros grupė. Jos sudėtyje – atstovai iš Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos, Gamtos tyrimų centro, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus universiteto ir Žuvininkystės tarnybos.
