O žada jos orą visa didžiajai daliai Lietuvos pusę bėdos. Dienomis lietaus nebus arba bus kris simbolinė dulksna. Vėjas pernelyg irgi nesiautės. Na, o iki 7 laipsnių ribą galinti siekti šiluma kaulų nelaužys. Tik pamario gyventojams teks atlaikyti ir iki 8 m/s stiprumo vėjelį, ir skirtingo stiprumo lietų. Na, bet jau jie prie to įpratę – nepražus. O kaip žuvys? Kantrybės. tuoj sužinosite.
Pietų Lietuva
Druskininkai. Nepaistant lietaus, Nemuno vandens lygis vėl pakrito. Tačiau žuvims, atrodo, tai tik išėjo į naudą. Nemuno duobėse neblogai pradėjo kibti žiobriai. Artūras, mano jaunasis draugas iš šių kraštų sakėsi paskutinėmis dienomis pagaunantis jų beveik visą leistiną normą. Žuvys gražios – vyrauja apie puskilogramį. Įdomu, kad geriausias masalas- gabaliukas marinuoto kukurūzo, užmauto ant mažo, 14-16 nr. kabliuko. Visą kukurūzą žiobriai griebia daug prasčiau ir atsargiau. Naudojant įprastinius masalus – uodo trūklio lervas jie gal ir kibtų dar geriau, tačiau būtų neįmanoma atsiginti pūgžlių. Kurių Nemuno duobėse susikaupė neįtikėtina galybė.
Taip pat sujudo Nemune ir ešeriai – po 20-30 šimtgraminių ar kie disesnių dryžuočių realu pagauti. Nežinia iš kur pasirodė Nemune maži sterkiukai. Gaudant drop shot sistemėlėmis jų po kelis papuola beveik kaskart.
O štai kuojų kibimas šioje upėje gerokai suprastėjo. Mažyčių kuojyčių, gaudant plūdine palei krantą gali pritraukti kiek nori, o štai „mamulės“ dingo be pėdsakų.
Ežeruose kimba retai, tačiau didelės lydekos. Ištrauktų lydekų pilvai išsipūtė nuo ikrų – matyt, tuoj nerš. Tad gal nevisai etiška jas gaudyti, net jei taisyklės tai ir leidžia.
Marijampolė. Pasak Liudvinavo užtvankoje gerai kimba kuojos ir šapaliokai. Lydekautojai džiaugiasi paskutiniu šansu pagauti margašonę. Jos nelabai aktyvios – bene geriausia atsiliepia į mikromasalus. Šešupėje karaliauja batonas, kuojos ir šapalai. Sako, kas gaudo Jig rigu- papuola pagauti ir ešerių, šapalų ir net salačių. Didžiausia sensacija – kimbantys karosai. Viename užpelkėjusiame ežeriuke vyrai savaitės pradžioje lupo delno dydžio karosus jų žodžiais, kaip vasarą. Geriausias masalas – uodo trūklio lervos.
Vidurio Lietuva
Kaunas. Nevėžio duobėse kimba šapaliukai, kuojos, plakiai. Vėl girdėti apie pagautą vieną kitą karšį, lyną. Tai pat mikromasalų gerbėjai sakosi pagaunantys ešerių. Sutiktas pažįstamas meškeriotojas sakėsi savo vietelėje reguliariai pagaunantis nedidelių žiobrių. Žodžiu, čia niekas nesikeičia ir turbūt nesikeis iki pat pavasario vidurio.
Tuo tarpu iš Nemuno pusės įtartinai nieko negirdėti. Neryje, ties Turžėnų kaimu vyrai gaudo šapalus ir kitas žuvis. Kauno mariose vakaras fiderio mėgėjau sugauna karšių. Apie sterkų, ešerių kibimą žinios prastos. Kas iš pažįstamų bandė – nepagavo.
Jonava. Trečiadienį Neryje spiningavo mano bičiulis ir sugavo pora gražių lydekų – 4,5 ir 3,5 kg. Šiandien nuo ryto žvejojo – net kibimo nematė. Vandens lygis pagal laiką maždaug 10 cm žemesnis. Plūdininkai paskutiniu metu gerai pagauna – traukia kuojas, šapalus, karšius. Visos geresnės vietos užimtos. Sutemus juos pakeičia kabliautojai.
Šventojoje ne kažkas. Pasitaiko pavienių šlakių, bei viena kita lydeka. Žvejų visada būna daugiau nei žvejų.
Vievis. Kitas bičiulis Tomas nuo pat naujų reguliariai Neryje, šiose apylinkėse bando šlakių. Paskutiniu metu jam nesiseka. Pasitaiko salačių, šapalų. Draugai per paskutines dvi savaites sugavo kelias metrines lašišas. Tiesa, irgi ne dažnai. Šlakių nematyti.
Vilnius. Anatolijus Ostapenka sakė, kas pastaruoju metu Neryje akivaizdus lašišinių žuvų suaktyvėjimas. Žvejojo visą savaitę – pagavo ir lašišų, ir šlakių. Pagrindinė žuvies masė dar aukštai. Plūdininkai džiaugiasi geru žiobrių kibimu. Žodžiu, geras laikas vykti prie upės.
Rytų ir Šiaurės Lietuva
Ukmergė, Anykščiai Šventosios upėje pagauna šlakių, bet beveik visi, kai vadina – „sliekai“ - po50-55 cm. Privalu paleisti. Daugiau žuvies aukščiau – arčiau Virintos įtekėjimo. Ties Mūšios žiotimis nesenai vienas žvejys pagavo 9,3 kg lydeką.
Molėtai. Pirmadienį teko su vilniečių kompanija žvejoti viename ežere iš valties seliavas. Daug nepagavome – po kelias, užtat stambias. Didžiausia iš mano pagautųjų – 32 cm. Nekalbant apie stinteles, kurios nedavė ramybės. Dieną prieš esą jos kibo daug geriau – sugavo vyrai po keliasdešimt.
Panevėžys, Biržai. Nevėžyje ešeriai aktyvūs, tačiau per daug dienų, jau, matyt, gerokai apgaudyti. Kas randa kokią nuošalesnę, sunkiau prieinamą duobelę – pagauna geriau. Dugninės mėįgėjai sugauna vieną kitą puskaršį. Vanduo Nevėžyje gerokai pakilęs, atsiradusi postiprė srovė.
Tvenkiniuose tebekimba lydekos. Šiandien žvejojęs kolega iki pietų jau buvo pagavęs tris.
Zarasai, Salakas. Čičirio, kituose gilesniuose ežeruose kimba seliavos ir stintelės. Daug nepagauna- per žūklę po keliolika seliavų ir gerokai didesnį kiekį stintelių, bet žvejoti galima. Aktyvūs ir ešeriokai, gana noriai stvarstantys žiemines blizgutes.
Lydekų didesniuose ežeruose nepagauna. Tuo tarpu mažesniuose jos kimba gerai, pasitaiko gražių. Jos jau pradėjusios būriuotis ir kimba prie žolių. Matyt, ruošiasi nerštui.
Vakarų Lietuva
Klaipėda. Dėl dažno lietaus šiandien Veiviržas jau buvo nelabai tinkamas žvejoti, Minijoje dar nemažai kas žvejojo. Kadangi praneša lietų, tai tikriausiai savaitgalį bus galima žvejoti tik Šventosios upėje.
Beveik visame Pamaryje ir Žemaitijoje – tiek ežeruose, tiek kanaluose gerai kimba lydekos.
Na, apie stintą turbūt kalbėti nė nereikia. Ji kimba visur. 15 kilogramų per žvejyba norma jau nelaikoma labai gera. Krantinėse gali rasti vietos tik atvažiavęs mažiausia prieš dieną. Vietiniai jau kuris laikas praktikuoja vietų pardavimo verslą. Nori patogia žvejoti – susimokėk. Visi laivai ir viskas, kas tik plaukia, kiekvieną dieną plukdo žvejus į marias. Be pertraukų ir išeiginių.
Tokios žinios šią penktadienio popietę. Susitiksime prie vandens.
