Vienos žvejybos metu sugautų žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg, o Kuršių mariose – 7 kg (taikomas išimtis rasite čia).
Žuvys, laikomos tinklelyje ar kitais būdais apribojant jų laisvą judėjimą vandens telkinyje, laikomos laimikiu. O už visas laimikyje esančias žuvis, sugautas pažeidžiant mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus, nepriklausomai nuo jų gyvybingumo, skaičiuojama padaryta žuvų ištekliams žala ir taikomos nuobaudos. Pvz., už neteisėtai pagautą karšį žvejui reikėtų sumokėti 100 eurų žalą, o jei pagauta lydeka ar sterkas, tektų sumokėti 240 eurų.
Taip pat nuo rugsėjo 1 iki spalio 15 d. su kortele galima bus gaudyti šlakius ir lašišas jas paleidžiant atgal į tą patį vandens telkinį. Jei inspektoriai šią žuvį atrastų automobilyje, asmeniui tai gali kainuoti 970 eurų. O jei žuvis yra neteisėtai pagauta ichtiologiniame draustinyje, žalos įkainis trigubinasi.
„Mūsų darbe pasitaiko įvairių atvejų, pvz., yra tekę susidurti, kai vienas iš žvejų buvo nepasiruošęs žvejybai ir savo laimikį nematant įmetė į kolegos tinklelį, jo neįspėdamas. Tokiais atvejais kalbamės su žvejais, kad nustatytume, kuris iš žvejų padarė pažeidimą“, – sako Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.
Aplinkosaugininkai, apžiūrėdami žvejų laimikį, visada patikrina, kaip žuvis yra pagauta, nes mėgėjų žvejybos taisyklės leidžia žuvį pagauti kabliuku, viliojant žuvį masalu, užkabinant už žiaunų. Žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis gaudoma ar sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą) yra draudžiama.
Kaip teigia aplinkosaugininkas, kad išvengtumėte nemalonumų, nepamirškite patikrinti savo tinklelio ir žuvis visada laikykite atskirai. „O jei kyla įtarimų dėl kito žvejo laimikio, informuokite aplinkosaugininkus telefonu 112“, – pabrėžia V. Marozas.
