Kaip yra šiemet? Kokia situacija prie Nemuno? Kur geriausiai šiuo metu kimba vėgėlės ir ant ko jas gaudyti? Paklausiau jų žūklės entuziasto Tado Žiupkos, paskutinius dvidešimt metų šiuo metų laiku kiekvieną savaitgalį (o dažnai – ir ne tik) praleidžiančio prie Nemuno. Galbūt ši informacija bus įdomi tiems, kurie dar nori suspėti į traukinį ir pagauti vieną kitą „varliagalvę“.

Pasak mano pašnekovo, šįmet vėgėlių migracija iš Kuršių marių upe aukštyn labai vėluoja – pirmosios žuvys pradėjo kibti tik paskutinėmis lapkričio dienomis, kai paspaudė šaltukas. Kai, tuo tarpu, ankstesniais metais dažniausiai jau spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje pavykdavo vieną kitą migruojančią vėgėlę sugauti. Tai, veikiausiai, sietina su buvusiu labai šiltu rudeniu ir aukšta vandens temperatūra.

Kuo toliau, tuo labiau ryškėja ši tendencija – vėluojanti vėgėlių migracija ir šių žuvų nerštas. Tad gal būt būtų tikslinga šiek tiek pavėlinti jų draudimą – leisti jas gaudyti bent iki Kalėdų, tačiau pratęsti draudimą iki sausio 25 d. Nes dabar, po sausio 15 d., dažnai jos dar būna nerštavietėse ar dar tebeneršia ir tampa lengvu brakonierių – kabliautojų grobiu.

Panašu, kad šįmet dar labai gerai niekas nespėjo pažvejoti vėgėlių, nes perspektyviausią tuo metu upės dalį, Nemuno ruožą nuo Pagėgių iki Šilutės, paspaudus šalčiams greit sukaustė susigrūdęs ižas, dėl to žvejoti, nori nenori, teko gerokai aukščiau, vietose, kurių, galbūt, didžioji dalis migruojančių vėgėlių tąkart dar nebuvusio pasiekusios.

Labiau pasisekė tuo metu žvejojusiems ties Rambyno kalnu – jie rado „laisvą“ upę, tik pakrantės ledus teko kiek palaužyti. Ir daugelis pagavo. Tačiau vis tiek gausiais laimikiais, bent jau kol kas, niekas pasigirti negali. Daugiausia, kiek Tadui teko girdėti, šįmet yra pagavusių penkias vėgėles, bet vidutiniškai žvejai pagauna 1 – 2 žuvis, o daug kas ir nė vienos. Kol kas ir pats Tadas paskutinėse žūklėse pagavo tik kelias nedideles vėgėlytes, porą gražių šapalų bei kitų žuvų.

Populiariausiu vėgėliautojų masalu kol kas lieka sliekai. Tado ir jo bičiulių pagautos žuvys teikė pirmenybę jiems, neliesdamos nei varlyčių, nei gružlių ir kitų populiarių masalų. Bet, žinoma, viskas gali greitai pasikeisti. Kuo labiau artėja nerštas, tuo ėdresnės, tačiau ir įnoringesnės tampa vėgėlės.

Nepaistant sunkios pradžios, paskutinės žinios iš vėgėlių fronto džiuginančios. Migruojančios vėgėlės jau prieš kelias dienas pasiekė Gelgaudiškį (Tado bičiulis pagavo 2,5 kg gražuolę) ir kitus aukščiau esančias taškus bei sėkmingai juda Kauno link, pakeliui, žinoma, džiugindamos žvejus. Kelias dienas trukęs atlydys turėjo išlaisvinti Nemuną žemiau Pagėgių, tad žvejams vėl bus pasiekiamos daugelis populiarių vietų. Dar smagiau, kad ir orų prognozės visą savaitę didelių šalčių nežada, tad ižo neturėtų būti ir visos dienos bus perspektyvios.

Kitaip tariant, galima prognozuoti, kad geriausios vėgėlinės žūklės prasideda kaip tik dabar ir tęsis visas likusias iki draudimo dienas. Draudimas šiemet, dideliam žvejų džiaugsmui, sutampa su savaitgaliu , tad jis prasidės visa diena vėliau – nuo pirmadienio, gruodžio 17 d.

Tad kas dar nespėjo išsiruošti į vėgėlių žūklę, nieko neprarado. Viskas priešakyje. O kas dar tik svajojate pasigauti vieną paslaptingiausių mūsų žuvų – atėjo pats metas šią svajonę įgyvendinti. Tereikia nusitverti kelias dugnines, pora sliekų dėžučių ir atvažiuoti prie Nemuno. Bei, žinoma, rasti ten laisvą vietą. Šį savaitgalį, panašu, prie Nemuno bus pusė Lietuvos!