Mariau – nesenai atsiuntei dviejų gražių karpių nuotraukas, kurias pamatys ir skaitytojai. Kiek laiko juos žvejojai, kiek jie svėrė?
Žvejojau šeštadienį, apie parą laiko ir pagavau šią porelę. Patelę apie 12 valandą dienos, patiną, , jau beveik sutemus, 17 val. beje, pastarasis tikras veteranas, manau, jam ne mažiau 40 metų. Nieko čia stebuklingo nėra. Esu pagavęs ir karpių gruodžio mėnesį. Šį savaitgalį žada atvėsimą, bet tikrai žvejosiu ir nemaža tikimybė, kad vėl pasiseks. Karpių svoriai šiuo atveju nėra svarbiausi – telieka intriga. Svarbiausia yra juos pagauti tokiu laiku, kai vandens temperatūra yra 8 laipsniai. Tai tikrai yra sunku ir džiaugiesi, sulaukęs bent vieno vienintelio kibimą. O čia dvi žuvys – labai smagu.
O iš kur žinai, kad tas karpis jau toks senas? Juk paso turbūt neparodė?
Nesunku nustatyti. Tame vandens telkinyje karpiai buvo leisti būtent prieš tiek metų. Karpio oda, kaip ir žmogaus, su amžiumi sensta ir traukiasi, keičia spalvą. Pagal ją gali daugiau mažiau nustatyti, kokio amžiaus žuvis ant tavo mato. Dar tikslesnis nustatymas – pagal žuvies žvyną. Žuvies žvynai, kaip medžio rievės – pagal jas gali suskaičiuoti tiksliai.
Šią žuvį jau buvau pagavęs 2017 metų rugpjūtį – ji svėrė kilogramu Senatvėje, kaip ir žmonės, žuvys pradeda trauktis. Gaila. Nežinia, kiek šis karpis dar gyvens.
Mariau, ką veikia karpiai vandeniui atvėsus iki artimos užšalimui temperatūros? Kaip atrodo jų gyvenimas?
Pirmiausia, pasiekus tam tikrą vandens temperatūrą (kiekviename vandens telkinyje ji skiriasi) karpiai sueina į vadinamąsias žiemojimo duobes, kur jie laikosi iki pat pavasario, kai vėl ji pakyla. Kaip ir kitos didelės žuvys, jie, taupydami energiją, mažai juda. Atrasti tokias vietas nėra lengva, bet jei daug būni prie vandens, žvejoji tame pačiame vandens telkinyje – įmanoma.
Kuo tokios vietos išsiskiria?
Kiekviename ežere tos vietos skiriasi ir norint pagauti, reikia jas atrasti. Esminė savybė – gana nemažas gylis bei maisto medžiagų, kuo maitinasi karpis – dreisenų, uodo trūklio ar kokių laumžirgio lervų, gausa. Karpis tūnos ten, kur niekur neplaukiant turės ko paėsti.
Svarbu ir dugno struktūra. Rudenį į vandens telkinius sukrenta gana daug lapų ir jie dažnai padengia dugną, o paskui pradeda pūti. Kai kurie lapai – pavyzdžiui, alksnio, kurių mūsų pakrantėse labai daug, pūdami išskiria rūgštį ir turi nemalonų kvapą. Karpiai to nemėgsta.
Tai karpiai šaltame vandenyje visgi maitinasi? O aš esu skaitęs rimtame karpininkų portale, kad vandens temperatūrai nukritus iki 5 laipsnių ar mažiau, karpiams nustoja gamintis virškinimo fermentas ar kažkas panašaus ir jie maitintis tiesiog fiziškai negali.
Čia teoretikai taip galvoja. Bet kuri žuvis, norėdama likti gyva, yra priversta maitintis. Yra paskaičiuota, kad bet kuri žuvis, 24 diena būdama be maisto miršta. Jeigu netikite – pabandykite įleisti į akvariumą karpį, vandenį po truputį atšaldyti iki 5 laipsnių ir laikyti jį nešeriant. Pamatysite, kiek ilgai jis išbus gyvas. Kas turi privačias kūdras, tas jums patvirtins, kad karpiai, kur jų daug, kimba ir po ledu.
Žinia, kad karpiai maitinasi, nereiškia, kad tai būna kasdien ir kad tai trunka ilgai. Kad ir kelių minučių jiems užtenka palaikyti gyvastį, nes kai žuvis mažai juda, jai nereikia daug maisto. Mokslininkai, tyrę karpius greičiausia turėjo omenyje jų galimybes įsisavinti baltyminius kukulius ar kitą sunkesnį maistą. O jie tokiu metu maitinasi lervomis – beveik grynais baltymais, kuriuos nėra sunku virškinti. Žinoma, kalbėti apie tikslinę didelių laukinių karpių žūklę nuo ledo yra drąsu dėl tos pačios priežasties – žuvys maitinasi ne kas dieną, labai trumpai. Ir žinant tai sunku tikėtis sėkmės. Bet teoriškai tokia žūklė galima.
Na gerai, jei jau maitinasi, tai maitinasi. Galų gale, laimikių nuotraukos tai įrodo. o kaip gaudyti tuos laukinius karpius vėlų rudenį? kaip juos surasti, kuo jaukinti?
Norint pagauti karpį vėlų rudenį, pirmiausia reikia labai gerai pažinoti vandens telkinį. Būti jį „prisijaukinus“. Žinoti, prie kokios vandens temperatūros karpiai išeina į žiemojimo duobes ir kur tiksliai jos šiuo metu yra. Šis metas tikrai nėra tinkamas naujų vandens telkinių žvalgybai. Tai pat būtina kuo dažniau būti tokiu metu prie vandens, stebėti, kas vyksta. Karpiai net ir dabar išduoda savo buveines, jei moki tai pamatyti. Tai pat nėra kito kelio, kaip dažniau žvejoti, kad išsiaiškintum aukščiau paminėtus dalykus.
Karpiai šaltame vandenyje mažai juda, todėl reikia ir tiksliai sumesti jiems palei nosį jauką, ir masalą. 5 ar 10 metrų pro šalį – ir kibimą regėsi kaip savo ausis.
Jauko neturi būti daug ir jis turi būti labai kokybiškas. Aš, jaukindamas šiuo metu nenaudoju jokių grūdinių kultūrų nei pelečių – tik pačius kokybiškiausius boilius. Pati didžiausia klaida, kokią gali daryti laukinius karpius gaudantis meškeriotojas – vasarą karpius jaukinti mažai maistingu jauku, o vėlų rudenį- labai maistingu ir riebiu, aliejuotu jauku. Karpių virškinimo galimybės tokiu metu tikrai neleidžia apdoroti riebaus jauko. Ir žinoma, svarbu nepadauginti jauko.
O jeigu viską sudėti į penkis sakinius- kaip jie skambėtų?
Pabandom:
1. Gerai pažink vandens telkinį ir tiksliai žinok, kur laikosi karpiai.
2. Naudok pačius kokybiškiausius jaukus – negailėk jiems pinigų
3. Koncentruok jauką ir masalą vienoje vietoje
4. Nenaudok stambios frakcijos jaukų
5. Norėk pagauti, tikėk sėkme ir pasiryžk gaudyti tol, kol pagausi.
Paskutinis punktas turbūt yra svarbiausias. Bepigu žvejoti vasarą, kai šilta, žuvis aktyvi, viskas aiškiau ir nepadaręs grubių klaidų gali tikėti daug kibimų. Dabar tikrai labai šalta sėdėti, žuvis nėra aktyvi. Reikia didelio užsispyrimo, tikėjimo savo jėgomis ir užsispyrimo, kad išlauktum to vieno kibimo. Viską turi atlikti, tiksliai, nesuklysti. Neprarasti vilties net jei ilgai nesiseka.
Paklausius tavęs iš šalies, atrodo, kad tas vėlyvojo rudens karpių gaudymas apskritai yra toks truputį mazochistinis užsiėmimas? Dėl ko apskritai verta juo užsiimti? Gal geriau tiesiog palaukti pavasario?
Viskas priklauso nuo to, ko nori iš karpių žūklės? Jeigu sieki pagauti kuo daugiau karpių, sulaukti daugybės kibimų – šis laikotarpis tam tikrai nėra dėkingas. Aš siekiu perprasti šią žuvį ir būtent žūklės šiuo metu, kai karpius gaudyti yra ypatingai sunku, mane ši patirtis labiausia moko ir kelia mano, kaip karpius gaudančio meškeriotojo lygį. Nors turiu didžiulė patirtį, esu pagavęs galybę žuvų, karpių žūklė 8 laipsnių temperatūroje yra lyg aukštoji matematika. Pergudravęs šiuo metu karpį gauni adrenalino daugiau, nei bet kada kitu metu. Tas išgirstas karpio išvažiavimas darganų metu tikrai sukelia nerealiai daug emocijų.
Manau, kad jeigu save nori vadinti tikru meškeriotoju ir nori tobulėti – turi mokytis karpius gaudyti ir sunkesnėse sąlygose. Vėlus ruduo tam yra dėkingas metas.
