Nuo birželio mėnesio iki liepos mėnesio pabaigos kimba žymiai blogiau arba visiškai nekimba. Nuo rugpjūčio mėnesio kimba vėl geriau, ir tai trunka iki vandens užšalimo. Ypač intensyviai lydeka ima masalą rugsėjo mėnesį ir spalio pradžioje. Esant giedram orui, lydeka masalą noriau ima ryte ir vakare, o esant apsiniaukusiam orui arba truputį lyjant, ji gerai kimba visą dieną.
Meškeriojama didesnėse ar mažesnėse duobėse, prie stačių krantų, vandeninių augalų, pavėsingose vietose po krūmais ir medžiais, tarp akmenų, prie kerplėšų ir kt. Pavasarį sėkmingai gaudoma ir atvirose vietose, o dar sėkmingiau – įvairiuose užtakiuose ir duburiuose, kur nežymūs vandens sūkuriai arba grįžtama srovė, ypač riboje tarp ramaus ir tekančio vandens.
Lydeka yra pagrindinis meškeriojimo objektas, viliojantis ne vien tik savo dydžiu, bet ir tuo, kad ji dažnai aptinkama bei sugaunama ir kad jos pasipriešinimas bei kova, patekus jai ant kabliuko, yra tokia įspūdinga, kad žymi dalis meškeriotojų ir pasitenkina gaudydami vien tik lydekas.
Žvejojama spiningu, plūdine, velkiaujant, blizgiavimu, skrituliais, šakotine. Pagrindinis ir sportiškiausias lydekos gaudymas yra spiningu. Plūdinei kotas parenkamas ilgas ir stiprus; pavadėlis – metalinis; kabliukai – stambūs, paprasti, dvišakiai, trišakiai, plūdė – stambi. Kad valas nenuskęstų, imamos ir kelios mažesnės plūdės. Galima gaudyti ir visai be plūdės. Masalas – dirbtines ar gyvos žuvelės, gružlys, kuoja, karosas, šapalas ir kt.; rudenį tinka ir varlės. Plūdine meškeriojama aktyviai, t. y. einant krantu ar plaukiant valtimi. Vilktine geriausi rezultatai gaunami meškeriojant rudenį gilesniuose vandenyse su 10-12 cm ilgio blizgėmis. Blizgiaujama lydeka vasarą tarp žolių, o žiemą – po ledu. Žvejojant lydekas bet kokiu būdu, masalas turi būti netoli dugno. Paprastai masalą lydeka puola ilgai nelaukdama, todėl, jeigu po keleto užmetimų lydeka negriebia masalo, reikia keisti vietą.
Užkirsti lydeką reikia stipriai, nes jos nasrai yra sausi ir kaulėti, o kabliukai turi būti gana aštrūs ir gerai įstrigti. Nepakankamai įstrigę kabliukai dažnai lūžta arba atsilenkia, arba nuo jų lydeka atsikabina. Užkirsta mažesnė lydeka daro daug šuolių, mėtosi į visas puses, vartosi, stengiasi pasislėpti, kartais net iššoka iš vandens, purto galvą, bet greit pavargsta ir pasiduoda. Didesnės lydekos laikosi ramiai, nesiblaško, tačiau greitai plaukia norima kryptimi. Pagrindinis meškeriotojo uždavinys – vykusiai manevruojant sustabdyti jos blaškymąsi, nuvarginti ir išvilkti į krantą ar valtį. Stambesnę lydeką patartina įkelti į krantą ar į valtį tam skirtu tinkleliu.
