Panašus į baltąjį amūrą. Kūnas ilgas. Nugara beveik juoda, šonai tamsiai pilki, pilvas pilkšvas. Žvynai dideli. Pelekai tamsūs. Nuo baltojo amūro skiriasi tik šviesesne spalva ir kandžių (dantų) forma.
Lietuvoje labai reta introdukuota žuvis. Natūraliai Paplitę Azijos upėse ir ežeruose nuo Amūro iki pietų Kinijos.
Juodaisiais amūrais domisi technologai, projektuojantys uždaro ciklo vandens sistemas gyvulininkystės kompleksams. Šių kompleksų biologinio valymo įrenginiuose, dėl gerai įtręšto vandens, labai sparčiai dauginasi ir auga bakterioplanktonas ir fitoplanktonas, kuriuo minta moliuskai ir žemesnieji vėžiagyviai. Savo ruožtu žemesniaisiais vėžiagyviais minta žuvų jaunikliai, o vėžiagyviais ir moliuskais – juodieji amūrai. Per tokią mitybinę grandinę suvartojama tvenkiniuose pasigaminusi biologinė produkcija ir sukaupiamos kenksmingos medžiagos.
Gamtoje juodieji amūrai dažniausiai yra vienišiai, labai retai laikosi grupėmis po keletą, neformuoja visos bandos kaip baltasis amūras. Nedidelėmis grupelėmis plaukioja tik jaunos 5 – 6 metų žuvelės.
Suaugusios dvylikos ir daugiau metų žuvies ilgis gali siekti 100 cm, svoris 30 – 32 kg.
Iki tol, kol juodasis amūras pasiekia 10 – 12 cm ilgį, jis maitinasi planktonu. Vėliau pamažu pereina prie suaugusių žuvų mitybos gėlavandeniais organizmais.
Suaugęs juodasis amūras nuo vandens telkinių dugno surenka moliuskus, kurie yra jo mitybos pagrindas. Be įvairiausių moliuskų rūšių, juodieji amūrai minta vandeniniais vabzdžiais ir jų ore skraidančių vabzdžių lervomis, rinkdamas juos nuo dugno.
Kaip gaudyti?
Kadangi labai retos, populiarios ir gerai išmėgintos gaudymo technikos nėra. Retai kimba ant kabliuko, tvenkiniuose gaudoma tinklais.
