Pasaulio poledinės žūklės čempionate pernai sėkmingai pasirodžiusios Lietuvos meškeriotojų rinktinės nariai dar prieš kelias savaites nežinojo, ar išgalės važiuoti į mėnesio pabaigoje Latvijoje vyksiantį šiųmetinį čempionatą. Paskelbusi, kad renka paramą išvykai į prestižines varžybas, rinktinė sulaukė vos keliolikos eurų. Visgi padėtį išgelbėjo lėšų skyręs Kūno kultūros ir sporto departamentas.

Pasaulinės sportinės žūklės asociacijos FIPSed rengiamas poledinės žūklės čempionatas vasario 25-26 dienomis vyks šalia Rygos telkšančiame Baltezers ežere. Ir nors atrodo, kad nuvykti iki kaimyninės šalies sostinės tėra vienas juokas, Lietuvos poledinės žūklės sporto asociacijos Vilmantas Šatas teigia, kad dalyvavimas pasaulio čempionatuose nėra pigus malonumas.

Poledinės žūklės čempionato akimirka

Žvejai suaukojo 15 eurų

„Vien startinis mokestis siekia 1500 eurų. Viena diena su nakvyne, maitinimu ir t.t. dešimties žmonių rinktinei kainuoja 500 eurų per dieną. Taigi reikia 5000-6000 eurų. Ir visa tai – neskaičiuojant kelionės išlaidų, masalų, įrankių ir panašiai”, – KABLYS.lt aiškino V. Šatas.

Praėjusių metų lapkritį Poledinės žūklės sporto asociacija paskelbė banko sąskaitos numerį ir paprašė žvejų paremti išvyką į pasaulio čempionatą. Tačiau paramos buvo sulaukta maždaug tiek, kad kiekvienam rinktinės meškeriotojui išeitų nupirkti nebent po dėžutę uodo trūklio lervų ar vieną avižėlę.

„Nelabai mums tas planas išdegė, – nusijuokė V. Šatas. – Į mūsų pagalbos šauksmą atsiliepė du žmonės, bendra jų pervesta suma buvo 15 eurų”.

Vien startinis mokestis siekia 1500 eurų. Viena diena su nakvyne, maitinimu ir t.t. dešimties žmonių rinktinei kainuoja 500 eurų per dieną. Taigi reikia 5000 - 6000 eurų. Ir visa tai – neskaičiuojant kelionės išlaidų, masalų, įrankių ir panašiai.
Vilmantas Šatas

Visgi jis nesistebi, kad sportininkų nepanoro remti eiliniai meškeriotojai. Tačiau turi priekaištų žūklės įrankiais prekiaujantiems verslininkams. Šie negaili paramos dugninės meškerės ar spiningautojų rinktinėms, tačiau iškart slepia pinigines, kai pasirodo poledinės žūklės entuziastai.

„Poledinės žūklės niekas nenori remti, nes aiškina, kad nemato tame naudos. Esą žiemos sezonas trumpas, žieminiai įrankiai sąlyginai nebrangūs, tad ir investuoti į reklamą nėra prasmės, nes didelių apyvartų čia nepadarysi”, – nusivylimo neslėpė V. Šatas.

Poledinės žūklės čempionato akimirka

Taikysis į aukščiausias vietas

Visgi į pasaulio čempionatą Lietuvos poledinės žūklės rinktinė vyks. 5000 eurų jai skyrė Kūno kultūros ir sporto departamentas.

„Anksčiau gaudavome tik 1500 eurų starto mokesčiui, tačiau pernai Ukrainoje vykusiame pasaulio čempionate iškovojome sidabro medalius, tad šiemet galėjome pretenduoti į didesnę paramą. Tiesa, pinigai yra paskirti, bet mes jų dar negavome. Tačiau tikimės, kad viskas bus gerai, važiuosime”, – kalbėjo V. Šatas.

Pasak jo, rinktinė šiemet vėl taikysis tik į pačias aukščiausias vietas. O didžiausią konkurenciją turėtų sudaryti namuose žvejosiantys latviai, taip pat rusai bei baltarusiai. Pastaruosius V. Šatas laiko apskritai turbūt geriausiais poledinės žūklės meistrais.

Pasitreniruoti varžybų vietoje Lietuvos rinktinės nariai kol kas galimybių neturėjo, tačiau stebi ten vykstančias vietines Latvijos varžybas. Nors mūsiškiai tikėjosi, kad teks gaudyti vadinamąją „baltą” žuvį, naujienos iš Baltezers ežero rodo, kad dabar ten sportininkai taškus renka beveik vien mažais ešeriukais.

„Viena vertus, sėkmingai gaudyti tokiomis sąlygomis yra sunku. Kita vertus, būtent ešerių žūklė yra stiprioji mūsų sportininkų pusė, čia esame gerai atmušę ranką. Tad tikimės, jog viskas bus gerai”, – kalbėjo Lietuvos poledinės žūklės sporto asociacijos vadovas.