Vis dėlto, būna skaudu, kai rimta žuvis atsikabina prie pat kojų. Kita vertus, vienas dalykas – ištraukti žuvį į krantą, o visai kitas – įkelti stambų egzempliorių į valtį arba sugriebti tokį pašėlusiai slidų daiktą, kai žvejoji įsibridęs į vandenį. Kas to dar neišbandė praktiškai, gali tai padaryti be graibšto. Deja, žvejojant įsibridus arba žingsniuojant upės pakrante nėra kur pasidėti graibštą. Antra, nešiotis tradicinį graibštą net ir žvejojant spiningu nuo kranto – varginantis reikalas. Todėl mobiliai žūklei sukonstruoti specialūs trumpakočiai graibštai, kurie nešiojami pakabinti už nugaros.
Ant spiningautojo liemenės nugaros prisiūtas metalinis žiedelis. Prie jo prisegamas magnetinis trumpakočio graibšto laikiklis arba prie žiedelio pritvirtinama gumelė, sujungta su graibšto rankena. Už nugaros kabantis graibštas visada po ranka, o gumelė leidžia jį panaudoti neatsegant įrankio nuo žiedelio. Gaminami taip pat specialūs automatiškai išsiskleidžiantys graibštai, kuriems nešioti prie diržo segamos makštys, panašios į kalavijų makštis. Tokie graibštai nelabai patogūs, o kartais neparankiausiu momentu užsikerta jų mechanizmas.
Žūklei iš valties reikalingas kitoks graibštas. Tiesa, vienas reikalavimas išlieka tas pats – graibšto „galva” turi būti pakankamai plati, o tinklelis erdvus. Nešiojamo graibšto „maišas” paprastai esti pasiūtas iš tankesnio, mažomis akimis tinklo, kad mažiau kliūtų už vandens augalų ir šakų. Vis tik žuvį geriau supančioja tinklas stambiomis, 5-6 cm skersmens, akimis. Žūklei iš valties geriausia rinktis graibštą, kurio „galvos” plotis ne mažesnis nei 40 cm, o dar geriau – per 45 cm. Graibštas skirtas stambiam laimikiui, ir bus apmaudu, jei lemiamu momentu į jį tilps tik pusė keturiakilograminės lydekos.
Kitas svarbus graibšto parametras – koto ilgis. Jis derinamas su valties, kuria plaukiama žvejoti, gabaritu. Pripučiamose valtyse tinkamiausias graibštas – su 1 m ilgio kotu. Vadinasi, su „galva” įrankis bus 1,5 m ilgio. Pripučiamose valtyse erdvė ribota. Didesnį graibštą nėra kur laikyti. Antra, pripučiamų valčių bortai žemi, tad laimikį pasieksite ir metriniu kotu. Žinoma, tokį pat graibštą galima naudoti žvejojant iš medinės arba plastikinės valties, bet šie laivai ilgesni, užkibusi žuvis gali atsidurti ties kitu valties galu. Tad graibštas su 1,5 m ilgio kotu bus pats tinkamiausias. Na, o dvimetrinio koto prireiks žvejojant iš katerių, botų, kurių bortai yra platesni ir aukštesni. Ilgesniais graibštais naudojamasi žvejojant Kuršių, Kauno mariose, Drūkšių, Dysnų, Dusios ežeruose.
Patartina turėti graibštą, kurio kotas teleskopinis. Toks graibštas laivelyje užima mažiau vietos.
Patys didžiausi laimikiai – šamai, stambios lydekos, sterkai į graibštą paprastai netelpa, o į kiekvieną žūklę nesivežiojama graibštų, kurių „galvos” skersmuo siekia vieną metrą. Daug patogiau ir praktiškiau valtyje turėti specialų kablį, kuriuo galima užkabinti ir išvilkti kelias dešimtis kilogramų sveriantį laimikį. Tinkamiausi kabliai su teleskopiniais kotais, nes užima nedaug vietos. Tiesa, kablį pavojinga laikyti pripučiamoje valtyje, nes jo geluonimi galima pradurti guminukės kamerą. Dabar sukonstruotas specialus įrankis, primenantis pusės metro ilgio reples. Stambi žuvis juo sugriebiama už apatinio žandikaulio ir įkeliama į valtį.
Daugiau patarimų apie žūklę skaitykite portale gowild.lt
