aA
Žuvims klimato kaita kelia kur kas didesnį pavojų, nei manyta anksčiau. Mokslininkai įrodė, kad neršiančios suaugusios žuvys ir žuvų embrionai yra kur kas jautresni šiltėjantiems vandenynams, o šis procesas neišvengiamai vyksta dėl klimato kaitos. Panašu, kad galime prarasti apie 60 proc. žuvų rūšių ir tai be jokios abejonės atsilieps maisto pramonei.
Žuvys
Žuvys
© Shutterstock

Pagal blogiausią scenarijų, jei pasaulinis atšilimas siektų 5 °C, iki 2100 m. net 60 proc. žuvų rūšių visame pasaulyje negalėtų prisitaikyti prie temperatūros savo geografiniame areale. Net jei žmonija įgyvendins Paryžiaus susitarime numatytą griežtą tikslą sulaikyti atšilimą iki 1,5 °C, 10 proc. žuvų vis tiek bus per karšta, rašo newscientist.com.

Anksčiau buvo manyta, kad tik 5 proc. žuvų rūšių sunkiai susidoros su 5 °C globaliniu atšilimu, tačiau tai buvo pagrįsta tik suaugusių žuvų analize.

„Galime sakyti, kad 1,5 °C nėra rojus, bus pokyčių. Tačiau tuos pokyčius galime apriboti, jei sugebėsime sustabdyti klimato kaitą. Žuvys yra labai svarbios žmonių mitybai, todėl šis tyrimas yra svarus argumentas saugoti mūsų ekosistemas ir natūralią aplinką“, – sako Hansas Oto Pörtneris iš Alfredo Vegenerio instituto Bremerhafene (Vokietija), priklausantis tyrimą atlikusiai komandai.

Tyrėjai išanalizavo esamą mokslinę literatūrą apie 694 gėlavandenių ir jūrinių žuvų rūšių atsparumą karščiui.

Žuvys
Žuvys
© Shutterstock

Ankstesnėse analizėse labai mažai dėmesio buvo skiriama gyvenimo etapams, tačiau komanda atsižvelgė į skirtumus tarp neršiančių ir ne neršiančių suaugusių žuvų, lervų ir embrionų. Nustatyta, kad neršiančios lervutės ir embrionai ištveria daug mažesnį skirtumą tarp minimalios ir maksimalios temperatūros (atitinkamai vidutiniškai 7,2 °C ir 8,4 °C) nei suaugę gyvūnai, kurių temperatūra svyruoja nuo 27,5 °C.

„Tai padeda atskleisti gyvenimo etapą, kuris iki šiol buvo labai ignoruojamas“, – sako M. Pörtneris.

Didesnis embrionų ir reprodukcinio amžiaus suaugusių žuvų pažeidžiamumas yra „rimta priežastis nerimauti“, – žurnale „Science“ paskelbtame komentare teigė Dženifer Sunday iš Makgilio universiteto Monrealyje (Kanada).

Pagrindinė priežastis, dėl kurios neršiančios žuvys mažiau toleruoja šiltėjančius vandenynus, yra ta, kad joms reikia daugiau deguonies, o deguonis geriau tirpsta šaltesniuose vandenyse ir mažiau šiltesniuose. Vėsesni vandenys naudingi embrionams ir kitais atžvilgiais.

Deja, manoma, kad jūros šils per greitai, kad būtų galima evoliuciškai prisitaikyti. Nors žuvys gali persikelti į vėsesnius regionus, tinkamų naujų neršto vietų ne visada yra. „Verta pasistengti, kad klimato kaitos įtaka būtų kuo mažesnė“, – sako M. Pörtneris.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
4.0000

Šventosios upė papildyta ypatingomis žuvimis: įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą

Šią savaitę į Šventosios upę Jonavos rajone išleista 30,78 tūkst. vnt. ypač retų ir...

Tikrino, kaip žvejai laikosi principo „pagavai – paleisk“: dėmesys skirtas Vilniaus ir Kauno regionų upėms

Rugsėjo 9–10 d. Aplinkos apsaugos departamento jungtinės pareigūnų pajėgos tikrindami, ar...

Priminimas žvejams: sugriežtintos žvejybos sąlygos lašišų ir šlakių migracijai svarbiose upėse

Kiekvieną rudenį lašišos ir šlakiai plaukia į nerštui tinkamas upes ir keliauja link...

Mokslininkų prognozės nieko gero nežada: klimatas gali tapti per karštas didesnei daliai žuvų rūšių

Žuvims klimato kaita kelia kur kas didesnį pavojų, nei manyta anksčiau. Mokslininkai įrodė,...

Aplinkosaugininkai dronu nufilmavo tinklus statantį brakonierių: šiam neteisėta žvejyba gerokai apkarto

Visi Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, nepriklausomai nuo einamų pareigų, reaguoja į...

Top naujienos

Ekspertas demaskavo gandus apie Putino sprendimą: prie komisariatų būriai jau rikiuojasi neatsitiktinai (6)

Rusijoje paskelbus mobilizaciją, į frontą netrukus patrauks nežinia kuo apginkluotų, prastai...

Vilniuje – šokiruojantys nusikaltėlio grasinimai: tegul pareigūnai užsideda neperšaunamas liemenes (4)

„Jeigu pareigūnai neįvykdys mano reikalavimų, geriau tegul užsideda neperšaunamas...

Savaitės viduryje sulauksime ryškesnių permainų: ciklonas atplukdys lietų į daugelį rajonų

Pirmadienio dieną orus šalyje lems ciklono pietrytinė dalis. Vyraus nepastoviai debesuotas...

Karas Ukrainoje. Zelenskis: Iziume buvo rastos dar dvi masinės kapavietės Ukraina gavo NASAMS oro gynybos sistemas

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, rugsėjo 25 d., Zaporižios regionas vėl tapo Rusijos...

Už galimybę nakvoti neįprastame būste lietuviai pasiryžę pakloti triženklę sumą: tai nėra tik apgyvendinimas, tai patirtis

Šalia Valkininkų esančiame šimtamečių ąžuolų miške išdygo naujas perliukas unikalių...

Siūlo būdą, kaip lietuviams sutaupyti maisto išlaidoms: iš pradžių užteks ir vieno paprasto įpročio

Maisto švaistymas – gana opi problema, kuri neaplenkia ir Lietuvos. Kiekvienas Lietuvos gyventojas...

Daugelis moterų neteisingai pasirenka kūno spalvos pėdkelnės: jei norite su jomis atrodyti stilingai, įsidemėkite vieną taisyklę

Atėjus rudeniui, į moterų garderobą grįžta pėdkelnės . Jei vienos mūvi griežtai tik juodas,...

Vaistininkas: žmonės vis daugiau dėmesio skiria savo kūnui – tenka pasikalbėti ir apie meilės reikalus, seksualinę sveikatą

Farmacininkais pasitikima ne tik susirgus, jie dažnai tampa patarėjais grožio, meilės bei kitais...

Ispanijos Supertaurės finale triumfavo „Real“ – po pratęsimo palaužė „Barceloną“

Sevilijoje sekmadienį vykusiame Ispanijos Supertaurės turnyro finale „ Barcelona “ siekė...

Smagūs mokslininkų patarimai, kaip galima lieknėti be dietų ir sporto

Mokslininkai teigia – galima deginti kalorijas ir paspartinti medžiagų apykaitą užsiimant tuo,...