Į vandenį dar 1983 metais nuleistas „Ural“ yra pats didžiausias branduolinis laivas Rusijos laivyne – net dešimčia metrų ilgesnis už raketinį kreiserį „Petras Didysis“. Būtent gigantiški laivo parametrai (ilgis – 265 metrai, plotis – 30 metrų, o aukštis – 70 metrų) ir tapo didžiausia demontavimo problema.
Sankt Peterburgo Baltijos laivų statykloje pastatytas laivas buvo perplukdytas į Ramųjį vandenyną, kur ir buvo jo paskirties vieta. Didžiausios problemos prasidėjo 2002 metais, kuomet laivas buvo nurašytas. 2008 metais laivo utilizacija buvo perduota gamyklai „Zvezda”, tačiau optimizavus federalinį biudžetą, darbai sustojo, išskyrus panaudoto branduolinio kuro išvežimą.
Prieš dvejus metus vėl buvo susiruošta atnaujinti „Ural“ utilizacijos darbus, paskelbtas konkursas, tačiau norinčiųjų neatsirado – Tolimuosiuose Rytuose esančiose laivų remonto įmonėse tokio dydžio laivas paprasčiau netilptų. Maža to, dėl jau įvykdytų kai kurių korpuso konstrukcijos demontažo darbų, laivo buksyras jūroje gali būti pavojingas.
„Analogiški darbai Ramiojo vandenyno regione anksčiau nebuvo vykdomi, branduolinio laivo utilizacija vykdoma pirmą kartą“, - pažymima techninėje užduotyje. Panašu, kad teks smarkiai pasukti galvas, sprendžiant uždavinį kaip utilizuoti kosminius pinigus kainavusį ir taip neilgai tarnavusį vandenyno monstrą.
Atominis žvalgybinis laivas „Ural“ gimė Šaltojo karo metais – pirmieji darbai Sankt Peterburgo Baltijos laivų statykloje pradėti 1981 metais, po dvejų metų jis buvo nuleistas į vandenį, o 1989 metų pradžioje buvo iškelta laivyno vėliava. Netrukus didžiulių gabaritų moderniai įrengtas laivas, turėjęs padėti sovietams plačiau sužinoti apie amerikiečių vykdomus branduolinių raketų bandymus Ramiojo vandenyno regione, lydimas atominio povandeninio laivo, išplaukė į pirmą ir paskutinį savo reidą – į netoli Vladivostoko esantį uždarą uostą Fokiną.
59 dienas trukęs laivo perplukdymas iš Baltijos jūros į Ramųjį vandenyną buvo kruopščiai slepiamas, tačiau ekipažo nariai prisimena, kad pasislėpti nuo NATO akių nepavyko – viso reido metu „Ural“ buvo sekamas iš oro.
Atominis žvalgybinis laivas „Ural“, kurio ekipažą sudarė 950 įgulos narių, turėjo būti siunčiamas į Kvadželeino atolą, bet dėl daugybės techninių incidentų ir avarijų, taip ir liko Primorės krašte. Tačiau turima galinga ir tam laikui moderni aparatūra (pavyzdžiui, laive buvo įmontuotas milžiniškas pusantro metro diametro fotoobjektyvas) bei kompiuteriai (ši naujovė nebuvo iki galo suderinta) leido net ir iš čia sekti amerikiečių ir japonų veiksmus šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje.
Nors „Ural“ buvo naudojamas tik dvylika metų ir nė karto nedalyvavo koviniuose veiksmuose, tačiau jo istorija pažymėta ne vienu tragišku ir keliais komiškais nutikimais.
Net dviejų žmonių gyvybes nusinešė alkoholis – 1988 metais, kuomet „Ural“ jau buvo baigiamas statyti, nuo apsinuodijimo metanoliu mirė jūreivis, o jau po laivo nurašymo, jame dėl nelaimingo atsitikimo žuvo alkoholio padauginęs gamyklos darbininkas.
1991 metų sausį, nebegalėjęs ištverti vadinamųjų nestatutinių santykių, į karinę tarnybą pašauktas „Ural“ jūreivis ryžosi dezertyruoti ir krantą pasiekti gelbėjimosi plaustu. Vaikinas sušalo ir mirė.
Dar viena tragedija „Ural“ denyje įvyko 1994 metais, kuomet vienas šauktinis savo noru nusprendė pasitraukti iš gyvenimo.
Kelios „Ural“ istorijos šiandien kelia šypseną, nors tada atrodė kaip rimtos situacijos. 1991 metais, kraunant sviedinių atsargas, dingo dėžė 76 mm sviedinių. Tuometinis laivo kapitonas Keškovas kreipėsi į ekipažą, prašydamas inkognito grąžinti sviedinius. Po kiekvieno sviedinio, rasto prie savo kajutės durų, kapitonas įgulai dėkojo per laivo garsiakalbius. Visi sviediniai buvo grąžinti per dieną.
1989 metais, laivą plukdant iš Sankt Peterburgo (tuometinio Leningrado) į Fokiną, „Ural“ buvo užsukęs į bazę Kamranyje (Vietnamas). Čia patrulis, saugantis nuo diversantų išpuolių, pastebėjęs laivo link judantį neaiškų objektą, metė į jį granatą. „Diversantas“ pasirodė esąs didelis vėžlys. Denyje patruliavęs jūreivis (čia tarnavęs vos puse metų) sulaukė ne tik oficialios padėkos už budrumą, bet ir buvo apdovanotas atostogomis.
Bene įdomiausia atominio žvalgybinio laivo „Ural“ istorijos detalė – jame visiškai nebuvo žiurkių, taip apkartinančių jūreivių duoną kituose laivuose. Pasirodo, žvalgybinės aparatūros skleidžiamos bangos ir dažniai graužikus veikė labiau už bet kokius nuodus.