Dauguma Europos valstybių, tarp jų - Didžioji Britanija, Vokietija, Italija ir Ispanija, aviacijoje renkasi naikintuvą „Eurofighter Typhoon“. Nuo pat pradžių jis buvo kuriamas kaip naikintuvas, skirtas išskirtinai kovai ore. Ir jis išties yra nuostabus kovotojas, rašo tinklapio „The National Interest“ gynybos temų redaktorius Dave'as Majumdaras. Šiuo metu mažai tikėtino konflikto atveju, „Eurofighter Typhoon“ naikintuvas greičiausiai atsilaikytų ir netgi nugalėtų kovoje prieš paskutinės kartos rusų kompanijos „Suchoj“ lėktuvus, tokius kaip Su-35S. Tiek rusų, tiek europiečių lėktuvai turi savo pranašumus, tačiau apskritai kalbant, šie naikintuvai yra pakankamai panašūs.
Naikintuvas "Eurofighter Typhoon". Vida Press nuotr.
Tuo neseniai turėjo progą įsitikinti „Typhoon“ pilotai iš britų Karališkųjų oro pajėgų (angl. Royal Air Force), kai dalyvavo pratybose su Indijos oro pajėgomis (angl. Indian Air Force), kurios naudoja rusiškus SU-MKI naikintuvus. „Pirmasis įspūdis apie „Flankerius“ (NATO kodinis SU naikintuvų pavadinimas – red. past.) yra teigiamas, – pareiškė Chrisas Moonas, 3-ojo Karališkųju oro pajėgų eskadrono vadas. - Šis lėktuvas yra puikus ir tai didžiulė privilegija šalia jo išbandyti mūsų „Typhoon“ naikintuvą“.
Indus „Typhoon“ taip pat sužavėjo ir jie pastebėjo, kad abu lėktuvai turi maždaug panašias galimybes. „Abu yra ketvirtos kartos, todėl yra panašūs pagal daugelį charakteristikų, taigi didžiausią naudą pratyboms duoda ne kas kita, o būtent asmeninis pilotų kontaktas, - savo pareiškime Karališkosioms oro pajėgoms pažymėjo Indijos oro pajėgų eskadrono vadas Avis Arya. - Taigi, svarbiausia – žmogus, kuris valdo naikintuvą“.
Naikintuvas SU-35. Reuters/Scanpix nuotr.
Kaip pažymėjo Arya, dauguma ketvirtos kartos naikintuvų, tokių kaip Su-35 ar „Typhoon“, turi panašias savybes. Šių lėktuvų pilotai turi mokytis juos valdyti maksimaliai išnaudojant visas galimybes. O tai reiškia, kad jie turi pasinaudoti lėktuvo stiprybėmis išvengiant jo silpnumų.
Su-35 atveju tai reiškia, kad puikus šio lėktuvo valdymas skrendant nedideliu greičiu kompensuoja tokius „Typhoon“ privalumus, kaip labai didelis kampinis sukimosi greitis ir puikus traukos ir masės santykis. Panašiai karinių pratybų mūšiuose prieš „Typhoon“ naikintuvus kovoja ir JAV karinio laivyno ir JAV karinių oro pajėgų pilotai su savo lėktuvais „F/A-18 Hornet“ ir „F-15 Eagle“. Tokiu atveju labai daug kas priklauso nuo piloto ir tiesiog sėkmės.
Kovoje už matomo nuotolio ribos didesnį vaidmenį turi technika, tačiau galiausiai svarbiausia yra taktika, pasiruošimas ir atliktų veiksmų eiliškumas. Naikintuvų grupės turi koordinuoti veiksmus vieni su kitais ir su perspėjimo ir valdymo sistemos lėktuvais AWACS ar kontrolės punktais žemėje. Vienas aukšto rango JAV karinių oro pajėgų instruktorius pateikė tokį pavyzdį. Jeigu vyktų kova tarp keturių F-15 naikintuvų prieš kitus keturis F-15 naikintuvus naudojant standartinę „mėlynąją“ taktiką, ir jeigu niekas nepadarytų klaidos, tokia kova baigtųsi lygiosiomis. Panašūs taktiniai veiksmai paprastai laikomi paslaptyje.
Pavyzdžiui, JAV karinių oro pajėgų daliniai tarptautinėse pratybose paprastai nenaudoja savo pažangiausių taktikų, nes tokiu būdu gali atskleisti per daug jų detalių.
Kalbant apie technologijas, nei Su-35, nei „Typhoon“ šiuo metu nėra aprūpinti galingiausiais radarais, tačiau abu turi neblogas galimybes kovoti už matomo nuotolio ribos. Abu naikintuvai pasižymi dideliu greičiu ir gali aukštai kilti, todėl yra pajėgūs suteikti milžinišką paleidimo energiją savo ginklams. Tačiau nėra žinoma, kiek rusiškos identifikavimo sistemos yra efektyvios kovos sąlygomis. O „Typhoon“ turi puikią piloto ir lėktuvo sąveikos galimybę – žymiai geresnę nei turi dabartiniai „Flanker“ variantai.
„Typhoon“ turi dar vieną pranašumą. Artimiausiais metais britų Karališkosios oro pajėgos pradės naudoti ilgojo nuotolio „oras-oras“ raketas „MBDA Meteor“. Ši raketa su tiesiasroviu reaktyviniu varikliu šiandien ko gero yra geriausia tarp raketų, skirtų nukauti taikinius už matomo nuotolio ribos. Ji pasižymi puikiomis savybėmis paskutiniame skrydžio etape ir galėtų tapti „Typhoon“ pilotų koziriu – bent jau kol Rusija jai nesukurs atitikmens.
Nėra abejonių, kad Rusijos naikintuvai nuo Šaltojo karo pabaigos technologiškai labai patobulėjo. Su-30 ir ypač Su-35 yra nuostabūs naikintuvai, karo atveju Vakarų ketvirtos kartos lėktuvams galintys sukelti nemažai problemų. Tačiau vis dėlto rusiški naikintuvai dar atsilieka pagal tokius aspektus kaip sensoriai bei piloto ir lėktuvo sąveika. Taigi „Typhoon“ naikintuvas turėtų daugiau šansų laimėti.