Įsivaizduok – įeini į svetainę ir išgirsti, kad žmona telefonu kalbasi su tavo buvusiąja, kuri metė tave 1999-aisiais. Jos rimtai diskutuoja apie tavo kaip meilužio trūkumus. Įsivaizduok, kad žmona prieš tai jau skambino dar kelioms merginoms. „Jis tikrai nori, kad mes apie tai kalbėtume?“ – nustebo Kelly, kai žmona paklausia, koks aš buvau lovoje.
Priežastis, kodėl įvėliau save į šią kankynę – norėjau pažiūrėti, kaip pasikeičiau per gyvenimą kaip vyras, remdamasis ne savo vertinimu, o žmonos ir trijų rimčiausių merginų nutarimu. Robin (1989 m.) ir Kelly (1998–1999 m.) yra laimingai ištekėjusios ir turi vaikų, taigi joms, žinoma, neturėjo būti skaudu mane prisiminti.
„Manau, kad jis nebuvo toks, kokio ieškojau, tačiau taip buvo tikriausiai todėl, kad buvau gana paviršutiniška tuo metu“, – sakė Robin, kuri įvertino mane kaip vaikiną 6 balais iš 10.
„Jis buvo pernelyg nuoširdus, o tai buvo ir blogai, ir gerai“, – teigė Kelly, kuri įvertino mane 7 balais iš 10.
Vis dar manau, kad savęs stebėjimas praeities sekso vaizdajuostėje yra nepatogiausia patirtis, kurią gali patirti jau sukūręs šeimą. Tačiau dabar turiu galutinį atsakymą, kas nutinka.
Jeigu esi protingas žmogus, tikriausiai manai, kad šis sumanymas skamba mazochistiškai. Šiaip ar taip, tradicinė išmintis teigia, kad kartą užbaigus santykius, jie turėtų likti praeityje. Netgi neturėtum turėti „Facebook“ drauguose buvusių merginų – ką jau kalbėti apie prašymą, kad žmona apklaustų jas.
Kai kuriuose tyrimuose rašoma, kad mes turėtume praleisti daugiau laiko, apsvarstydami praeities įvykius. Teigiama, kad neseniai išsiskyrimą išgyvenę žmonės, kurie apie tai nuolat galvodavo ir daug kalbėdavo devynias savaites po išsiskyrimo, buvo linkę greičiau atsigauti emociškai nei tie, kurie apie tai nekalbėjo.
Tačiau viena yra išsigydyti žaizdas po išsiskyrimo. Kas gali būti pasiekta įrašinėjant pokalbius su buvusiomis, kurių nematei jau daug metų?
Pasak santykių ekspertės ir knygos „What About Me? Stop Selfishness From Ruining Your Relationship“ autorės Jane Greer: „Tai potencialiai gali būti sveikas eksperimentas, priklausomai nuo žmonos reakcijos. Jeigu jai tai neatrodo liūdna ir grėsminga, yra mokymosi ir augimo potencialas.“
Juliana Breines, Sveikos psichologijos laboratorijos (Brandeis universitetas) tyrėja, taip pat mano, kad aš nesu visiškai pamišęs. „Manau, kad vertinga atsigręžti į buvusius santykius ir mokytis iš klaidų, kurias galbūt esi padaręs,“ – sako ji.
Popieriuje tai atrodo neįtikėtinai sveikas ir subrendęs eksperimentas. Tačiau egzekucijos metu... Visi dažniausiai žinome savo trūkumus, tačiau visai kas kita išgirsti, kaip juos vertina tavo žmona ir buvusioji, kuri buvo nusprendusi tapti tavo žmona, tačiau vėliau pakeitė sprendimą.
Kelly įvertino mano sugebėjimus lovoje 5 balais iš 10. Tačiau tai geri 5, esu tikras.
„Su visomis jo neurozėmis, tai buvo visiška kūryba, – sakė ji. – Viskas turėjo būti taip nuostabu, tačiau viena akimirka viską sugadino – kam rūpi, koks bus prezervatyvas ar lubrikanto rūšis? Koks skirtumas.“
Julie papasakojo geresnių dalykų apie mūsų seksualinį gyvenimą, įvertindama jį 7 balais iš 10 ir prisimindama, koks jis buvo puikus iki tol, kol ji pradėjo man priminti mano motiną ir viskas baigėsi.
Robin buvo labiausiai tiesmuka: „Tikrai neatsimenu, koks jis buvo lovoje, atsiprašau,“ – pasakė ji mano žmonai.
Šiek tiek pasikeičiau, norėdamas prisitaikyti prie kito žmogaus. Vienas iš to pavyzdžių – lojantis šuo, kuris pertraukė interviu su Kelly. „Jis turi šunį? – paklausė ji mano žmonos. – Negali būti! Jis negalėtų laikyti jokio naminio gyvūno. Negalėtų pakęsti net minties, kad šuo neša į namus įvairius mikrobus – tai ji baisiausiai įžeistų.“
Ir tai buvo tiesa. Šuo atėjo kartu su mano žmona. Turėjau prisiversti išmokti gyventi su tuo, kad esu laižomas šuns šiam prieš tai užvalgius savo kakučių ar su mirusių žiurkių nešimu į namus. (Mano žmona taip pat buvo ta, kuri norėjo turėti vaiką, kam aš nenorėjau pritarti, tačiau dabar iš tiesų esu laimingas, kad sutikau, nes turime nuostabią dukterį, kurią labai myliu.)
„Tada manau, kad jis šiek tiek patobulėjo, – pastebėjo Kelly. – Giriu tave už tai. Padarei stebuklų šioje srityje.“
Žmonos vertimas praleisti 30 min. kalbant tik apie tave leidžia sutikti, kad vis dar esi apsėstas minčių apie save. Tačiau taip man dar kartą buvo patvirtinta, jog turiu daugiau dėmesio skirti žmonos jausmams, klausytis jos problemų užuot stengiantis jas išspręsti, būti laisvesniu lovoje.
Tačiau nebūtinai gavau visus atsakymus.
„Negali vertinti savo elgesio praeities vakuume, – sako J. Breines. – Koks esi dabartiniuose santykiuose, didele dalimi priklauso nuo to, kokie tai santykiai ir kokia esama partnerė. Pavyzdžiui, galbūt praeituose santykiuose tau trūko dėmesio, nes partnerė buvo linkusi palaikyti atstumą, arba mažiau kalbėdavai, nes dažniausiai tai darydavo ji.“
Galbūt tai tebuvo noras užrakinti praeitį. Kitaip nei žmonės, kurie apsimeta, kad praeities niekada nebuvo, leidau žmonai prieiti prie gėdingiausių detalių. Tai išlaisvina. Tai priešprieša narystei sekso pažinčių portale. Tai sudrebina visas tavo paslaptis.
Mano atmintyje liks vaizdinys, kaip šios svarbios moterys iš mano praeities be jokių patyčių juokiasi iš to, koks nevykęs aš buvau. To man pakanka, kad galėčiau rekomenduoti šią techniką tau.
„Nesistebiu, kad jis susitupėjo ir sukūrė šeimą, nes giliai viduje jo didžiausia baimė buvo mirti vienam ir kad kas nors kur nors atras jo pūvantį kūną“, – pasakė Kelly.
„Na, – atsakė žmona, – jis vis dar gali mirti vienas.“