„Visi tauriųjų metalų gaminiai (sidabro, aukso, platinos ar paladžio), kurie yra skirti parduoti Lietuvoje, privalo būti paženklinti atsakomybės ženklu, patikrinti nepriklausomojo prabavimo institucijoje ir paženklinti valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu“, - DELFI teigė VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ (LPR) inspektorius-revizorius Tomas Janavičius.
Lietuvos valstybiniai kontroliniai prabavimo ženklai, kurie patvirtina tauriojo metalo prabą, yra šie:
Anot T. Janavičiaus, šie ženklai privalo būti įspausti pačiuose gaminiuose: „Jeigu nepakanka vietos arba jei tai yra neįmanoma, gaminį apibūdinantis įspaudas įspaudžiamas pritvirtintoje prie gaminio plomboje“.
Lietuvos valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas – Lietuvos Respublikos nustatytas ženklas, kuris patvirtina, kad jį turintis gaminys yra Lietuvos prabavimo rūmų patikrintas ir paženklintas ir atitinka ženkle arabišku skaičiumi išreikštą prabą, rodančią tauriojo metalo dalių skaičių lydinio masės tūkstantyje dalių.
„Deja, daugelis vartotojų valstybinius kontrolinius prabavimo ženklus painioja su paprastais arabiškais skaitmenimis, pvz. "830" "925", "585", "14k" ar pan. Pirkėjas, pamatęs tik pavienius šiuos skaičius, mano, kad tai yra tikra tauriojo metalo praba, tačiau neretai būna, kad tai tik apgaulė, nes juvelyrinius gaminius šiais arabiškais skaičiais gali paženklinti bet kas: gamintojas, pardavėjas ar pan.
Kitaip tariant, tie skaičiai yra tik kaip deklaracija, kad juvelyriniai gaminiai yra pagaminti iš tauriųjų metalų, tačiau jie dar yra nepraėję valstybinės patikros, yra neprabuoti ir neįspauduoti atitinkamu valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu.
Vien tik įvairūs pavieniai skaitiniai ženklinimai gaminiuose: "925", "585", "14k" ar pan., o taip pat ir bet kokie kiti pirkėjui nepažįstami ženklai arba gamintojo (pardavėjo) išsilavinimą, kvalifikaciją ar mokslo laipsnį patvirtinantys dokumentai bei gamintojo (pardavėjo) išduoti sertifikatai, pažymėjimai gaminio kokybės nepatvirtina, tik parodo, ką deklaruoja pats gamintojas ar pardavėjas.
Taigi, saugiausia pirkti gaminius, paženklintus Lietuvos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, kadangi šiuos gaminius patikrino ir paženklino nuo gamintojo ar pardavėjo nepriklausoma, nešališka Lietuvos valstybės įgaliota institucija - „Lietuvos prabavimo rūmai“. Tokie gaminiai yra vertingesni ir turi išliekamąją vertę“, - teigia T. Janavičius.
Paklausus, kokių problemų įsigyjant tauriųjų metalų dirbinių pasitaiko ir dėl ko dažniausiai kreipiamasi į LPR, T. Janavičius teigė, jog būna, kuomet vartotojas nusiperka juvelyrinius gaminius, deklaruojamus ir parduodamus kaip papuošalus iš tauriųjų metalų, tačiau paženklintus tik minėtais arabiškais skaičiais (925, 585, 750 ir t.t.).
„Kilus abejonėms ir pateikus tokius gaminius LPR patikrai, pirkėjai dažnai nusivilia, nes paaiškėja, kad jų įsigyti papuošalai pagaminti iš paprasto metalo ir tik padengti tauriojo metalo danga.
Taigi, gaminiuose matomi pavieniai skaičiai "925", "585", "750", "14k" ar pan., kuriuos dauguma pirkėjų laiko tauriojo metalo prabą patvirtinančiais ženklais, yra tik pirkėjus klaidinanti informacija“, _ įspėja T. Janavičius.
LPR inspektorius-revizorius pataria atkreipti dėmesį ir į tai, kad „tauriųjų metalų gaminiai yra pakankamai ilgalaikė investicija (tai ne maistas) ir vadinamieji „neaiškumai“ gali išryškėti neiškart, o tik po daugelio metų, kai to dirbinio tuometinis turėtojas pasidomės: o ką gi jis iš tikrųjų čia turi? (pvz., "auksas" pradeda rūdyti ar pan.)“
„Jei gaminys tinkamai nepaženklintas, bus labai sunku įrodyti, kad jis yra tikras (pvz., pagamintas iš aukso) ir jo vertė bus visiškai kita“, - įspėjo T. Janavičius.
Perkant gaminius su perlais ar deimantais, šie privalo turėti specialias numeruotas etiketes, tvirtinamas ir išduodamas LPR. Prie realizuojamų gaminių su deimantais, smaragdais, rubinais, safyrais, perlais ir aleksandritais etiketes išduoda ir tvirtina tik LPR Brangakmenių tyrimo laboratorija, kurios turi LPR suteiktą numerį.
„Kalbant apie perlus, norėčiau atkreipti dėmesį, kad žodis „perlas“ yra suprantamas kaip natūralus perlas, kurių rinkoje beveik nėra dėl jų retumo ir labai didelės kainos.
Dažniausiai rinkoje yra sutinkami ne natūralūs bet su žmogaus įsikišimu užauginti perlai, kitaip dar vadinami kultivuotais perlais, o taip pat perlų imitacijos - sintetiniai perlai, pagaminti iš plastmasės arba stiklo, kurie yra laikomi mažaverčiais dirbtinai sukurtais produktais. Tokių perlų sertifikuoti nereikia“, - teigia T. Janavičius.
