Beje, ir ankstesnes „IFA“ parodas nebuvo taip paprasta apibendrinti, nes renginiuose dalyvavo garso ir vaizdo technikos, IT, mobiliųjų telefonų, medijos, telekomunikacijų, fototechnikos bei įvairios paskirties elektronikos įrenginių (įskaitant profesionalią techniką) gamintojai.
Ar buitinės technikos invazija turėjo poveikį kitiems dalyviams, t. y. vartojamosios elektronikos gamintojams? Vienareikšmiškai atsakyti būtų sunku. Dalis stambiųjų garso ir vaizdo technikos gamintojų šiemet išplėtė ekspozicijas, kai kurie jas papildė savo prekės ženklų gaminama buitine technika. Buvo bendrovių, kurios atsisakė dalyvauti parodoje arba pristatė tik nedideles savo produkcijos ekspozicijas. „IFA“ pripratino prie naujienų
Pasibaigus „IFA 2008“ parodai teko ne iš vieno lankytojo (ypač iš Lietuvos prekybininkų) išgirsti, kad šiemet nieko nauja ir įdomaus neišvydo. Tie patys plokštieji televizoriai, naujos kartos HD laikmenos ir jų atkūrimo bei įrašomieji įrenginiai („Blu-ray“) ir t. t.
Tiesa, ir mane, nuo 2001 metų nepraleidusį nei vienos parodos, nedaug kas džiugino... Kol kas surinkta informacija nesusidėliojo tinkama tvarka.
Kiekvienoje ankstesnėje „IFA“ tekdavo stebėtis vis didėjančiais plokščiųjų televizorių ekranais, HDTV televizijos žingsniais į Europos rinką, HD garso ir vaizdo formatų raida ir jų kovomis bei demonstruojamomis ateities technologijomis.
Šiemet nieko pernelyg nenustebino ir 150 colių (381 cm) skersmens plazminis ekranas ar 3D vaizdą rodantys televizoriai. Pagaliau pasibaigus HD formatų kovai „Blu-ray“ diskų pergale, neliko aštresnių diskusijų, kas turėtų pakeisti DVD formatą ar kada gi įsivyraus „Full HD“ vaizdo standartas. Galima sakyti, kad pripratome prie rodomų ateities technologijų, o kai jos, gal kiek per greitai, tapo realybe ir dabartimi, tai ir suglumome.
Šiųmetė „IFA“ buvo kaip niekada praktiška. Būtent praktiškų, t. y. šiuolaikinių ar artimiausios ateities produktų ir paslaugų pristatymas bei dabartinės rinkos tendencijos buvo esminės parodos temos.
Pagrindines „IFA 2008“ temas galima būtų sugrupuoti taip:
1. Plokštieji televizoriai tapo dar „plokštesni“ – „Slim LCD“ ir „Neo Plazma“;
2. „Blu-ray“ formatas jau paruoštas pakeisti DVD;
3. Prognozuojamos televizijos „vestuvės“ su internetu;
4. DVB-T ir HDTV plėtra Europoje ir MPEG-4 perspektyva;
5. „Full HD“ – ne riba, laukiam UHD;
6. Naujos pramogos – iDTV ir „BD life“;
7. Grįžta „stereo“ ir Hi-Fi kokybė;
8. „Consumer Lifestyle“ – kas tai?
Pabandysime jas aptarti.
„Slim LCD“ ir „Neo Plazma“
Koks plokščiojo televizorius korpuso gylis (ilgis arba plonis)? Iki šiolei net nesusimąstydavau (manau, kad ir daugelis vartotojų) žvilgtelėti už skystųjų kristalų ekrano ir įvertinti korpuso gylį. Plazminius ir skystųjų kristalų televizorius įpratome matyti gerokai plonesnius nei iki tol karaliavusius kineskopinius.
Ar gali plokštieji televizoriai būti dar plokštesni? Na, anot „IFA 2008“ parodos organizatorių, – gali. Mat taip buvo pavadinti naujausios kartos „Slim LCD“ ir „Neo Plazma“ TV įrenginiai, kurių korpuso gylis neviršija 3 cm (angl. more flat TV).
Lieknumo varžybose kol kas pirmauja „Sony BRAVIA KDL-40ZX1“ skystųjų kristalų televizorius su 40 colio (102 cm) įstrižainės ekranu. Šio modelio korpuso gylis tik 9,9 mm, o vaizdo signalas į ekraną perduodamas belaidžiu HD medijos centru. Greta lygiuojasi bendrovės „Sharp“ XS serijos LCD, toks pat lieknas (skirtumas tik keletas mm) ir jau visiškai paruoštas masinei gamybai (pirkėjus žadama nustebinti dar šių metų pabaigoje).
Bendrovė „Sharp“ rimtai nusiteikusi užkariauti rinką su savo naujos kartos „Slim LCD“ televizoriais. Pavyzdžiui, naujai XS serijai jau yra paruošta net specialių laikiklių ir aparatūros baldų kolekcija, sukurta bendradarbiaujant su garsia šios srities vokiečių bendrove „Spectral“.
Plonuosius televizorius „IFA“ parodoje taip pat pristatė „Samsung“, „Philips“, „JVC“, „LG“, „Hitachi“ ir „Grundig“ bendrovės. Priežastis, leidusi ypač sumažinti LCD korpuso gylį, – technologija, pagal kurią šviesos šaltiniui naudojami LED (šviesos diodai) elementai įrengiami ekrano konstrukcijos kraštinėse (ne lygiagrečiai už ekrano, kaip buvo ankščiau). Tiesa, daugelis „suplonėjusių“ LCD vis dar turi įprastinius šviesos šaltinius, o mažesnį TV korpuso gylį pavyko pasiekti gerokai suglaudus ekrano konstrukcijos elementus.
Rekordiškai sumažintuose televizorių korpusuose neliko vietos TV imtuvams bei papildomai vaizdo atkūrimo įrangai, todėl teks naudoti išorinius medijos centrus. Tiesa, vokiečių firmai „Loewe“ visgi pavyko sudėti į „ Super Slim LCD“ tipo televizorių visą vaizdo atkūrimo įrangą ir visų tipų TV imtuvus (net po keletą).
„Panasonic“ sugebėjo nustebinti ir gerokai paplonintais plazminiais televizoriais. Naujos kartos, pavadintos „Neo Plazma“, plazminių televizorių korpuso gylis neviršys vieno colio (2,54 cm), o 50 colių (127 cm) modelis svers tik apie 26 kg. Štai jums dar vienas TV aparatų lieknėjimo pavyzdys. Lygiagrečiai pakito ir šių įrenginių „dieta“, gerokai sumažėjo elektros energijos sąnaudos. O tai ne tik ekonomiška, bet ir ekologiška.
„Blu-ray“ formatas jau paruoštas pakeisti DVD
Keletą metų iš eilės netilo diskusijos apie „Blu-ray“ ir HD DVD formatų kovą, trukdžiusią sparčiau rutuliotis naujos kartos laikmenoms, skirtoms didelės raiškos vaizdo įrašams laikyti. Pagaliau šių metų pradžioje buvo paskelbta, kad HD DVD traukiasi iš kovos, užleisdama kelią „žydrajam spinduliui“ („Blu-ray“).
Išgirdę šią žinią sukruto daugelis garso ir vaizdo technikos gamintojų. Tiesa, jau daugiau nei metai yra prekiaujama „Blu-ray“ įrašais ir atkūrimo įrenginiais. Tačiau šiemetėje „IFA“ parodoje beveik visi gamintojai turėjo šių įrenginių. Tolesnės tendencijos jau tapo aiškios. Metų pabaigoje „Blu-ray“ diskų leistuvai gerokai atpigs. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad toks firmos „Funai“ aparatas kainuos mažiau nei 700 litų, o vidutinė pagrindinių rinkos žaidėjų siūloma kaina artimiausiu metu bus apie 1000 litų.
Beje, ir kino filmų įrašų „Blu-ray“ diskuose kiekis jau pradeda augti geometrine progresija. Taigi daugiau vartotojų galės išbandyti, ką reiškia užrašas ant televizoriaus korpuso „Full HD“ („Blu-ray“ diskuose vaizdas rašomas „Full HD“ raiška).
„Samsung“ žada televizijos „vestuves“ su internetu
Skaitmeninių technologijų lyderė bendrovė „Samsung“ paskelbė apie ketinimus artimiausiu metu „sutuokti“ savo televizorius su internetu – įrengti televizoriuose IPTV (internetinės televizijos) imtuvus (su įvestimi internetui) ir pritaikytą programinę įrangą. Tai leis ne tik patogiau žiūrėti interneto televiziją (šiuo metu tam reikia išorinių IPTV modulių), bet ir naršyti internete, neatitraukiant akių nuo TV ekrano, naudotis elektroniniu paštu ir kitomis papildomomis funkcijomis.
Ruošiantis šioms „vestuvėms“ į pagalbą pakviesta bendrovė „Microsoft“, kuri taip pat padės kurti universalias vartotojo sąsajas, skirtas kuo patogiau valdyti visus elektroninius įrenginius (pvz., kopijuojant ar perkeliant vaizdo įrašus iš vaizdo kameros į įrašomąjį grotuvą, TV ekraną ir pan.). Beje, Lietuvoje IPTV paslaugas teikia „Gala“ ir „PenkiTV“ televizijos.
Bus daugiau.
