Tai daugiametis 0.6-1.2 m aukščio augalas, kuriam būdingi tamsiai žali lapai ir kvapnūs varpelio formos violetiniai žiedai. Žydi nuo vasaros vidurio iki ankstyvo rudens.
Vos užsimezgusios vaistinės šunvyšnes uogos būna žalios spalvos, vėliau rausta ir prinokusios tampa violetinės. Jos saldžios ir sultingos, todėl vilioja vaikus. Šiam augalui labiausiai patinka drėgnas, turtingas dirvožemis. Kai kuriose šalyse jis keroja kaip laukinis augalas.
Šunvyšnės nuodai veikia žmones ir kai kuriuos gyvūnus, tačiau arkliai, triušiai ir avys jos lapus gali ėsti be baimės. Uogas labai mėgsta ir paukščiai.
Vaistinės šunvyšnes nuodai veikia nervų sistemą. Tam tikros jų dozės paralyžiuoja kai kurių lygiųjų raumenų (kraujagyslių, širdies, virškinimo trakto) nervų galūnes.
Apsinuodijimo simptomai - išsiplėtę akių vyzdžiai, jautrumas šviesai, regos sutrikimai, galvos skausmas, sumišimas ir traukuliai. Mirtina dozė vaikui - vos dvi šunvyšnės uogos, suaugusiajam - 10-20. Negalavimų gali kilti net prisilietus prie augalo.
Pasak legendos, italės šio augalo sulčių lašindavosi į akis, kad jos būtų ryškesnės. Beje, vienas šunvyšnes pavadinimų yra “belladonna”, itališkai “graži moteris”. Mūsų laikais gydytojai, atlikdami akių operacijas, retai kada išsiverčia be atropino, vieno iš šunvyšnės nuodų, nes jis išplečia paciento vyzdžius.
