Vieną dieną pastebėjau, kad šis odinis švarkelis tapo ankštas. Sagos užsisegė kaip ir anksčiau, bet per krūtinę veržė, ypač apsivilkus storesnį megztuką. Kadangi jokių plastinių operacijų toje ir apskritai bet kokioje vietoje nebūta, išvada – sustorėjau, o gal nugara praplatėjo? Trūksta dviejų papildomų centimetrų.
Apsivilkus švarką, bet neužsegus, jis guli lyg nulietas, reiškia, reikia padaryti tokį susegimą, kuris ir gerai atrodytų, ir išnaudotų buvusių sagų kilpas. Nusprendžiau susegimą padaryti iš štai tokių odinių kuokelių. Atkirpau odos juostelę, ją sulenkiau ir suklijavau, kad išeitų a la dirželis. Tada jį sukarpiau į tris dalis ir galuose užmezgiau po mazgelį. Tradicinis mazgas nelabai gražus būna, nes lieka atsikišusi „uodega“, tad ją tiesiog užkišau, ir štai – gimė labai elegantiškas spurgelis.
Kuokelius įsiuvau tarp pagrindinės odos ir pamušalinės dalies. Kadangi sagas tvirtinę siūlai odoje paliko skylių, kurių niekaip nepaslėpsi, be to, sagų vietose ir oda pabrizgusi buvo, teko dairytis aplikacijų.
Iš nėriniuotos medžiagos iškirpau gėles ir jas priklijavau skaidriais „Moment“ klijais ten, kur ir reikėjo. Kai gėlės nuo klijų sustandėjo ir prilipo, dėl šventos ramybės jas dar kartą pritvirtinau siūlais. Kadangi norėjosi ko nors gyvesnio, gėles pagražinau karoliukais.
Štai ir tie papildomi 2 centimetrai. Tik gal tos kišenės viršuje galėtų nebūti, bet nuardyti jos negaliu – matysis skylės.
Ar visa tai laikys? Taip. Štai taip švarkas atrodo dabar, praėjus porai metų.
Gal ir jūs esate kažką atnaujinę ar sukūrę savo rankomis? Pasidalinkite patirtimi bei nuotraukomis, siųskite mums el. paštu: gyvenimas@delfi.lt
