Spintoje atradau du lakinės odos diržus: vieną platų, o kitą siaurą. Pastarasis atlieka prilaikomąją funkciją, o platųjį panaudojau kaip pagrindą rankinei tvirtinti. Kad ji nebūtų nukarusi, teko įpjauti diržą ir perkišti „liežuvėlį“, kuris tapo dailiu rankinės užsegimu. O kad kraštai būtų stangrūs, iš virvelės padariau kilpeles, užkabinamas už sagų.
Pirmoji kilpelė (iš kairės) yra prisiūta prie diržo, kad rankinė neatsikabintų, o kita kilpelė laisva – ji užkabinama po to, kai užjuostas diržas susegamas.
Linkėjimai!