Lietuvė vestuvinių suknelių dizainerė Londone įkūrė savo verslą

ANGLIJA.today anksčiau yra rašę apie Londone gyvenančią vestuvinių suknelių dizainerę Aureliją Ruzgienę, šįkart moterį pakalbinti atsirado dar viena proga - visai neseniai Rytų Londone, Stratforde, duris atvėrė jos vestuvinių suknelių salonas „AG Bridal“.

Papuošusi jau ne vieną nuotaką savo originaliomis suknelėmis, Aurelija dabar džiugiai kviečia visas, planuojančias savo didžiąją šventę, užsukti į saloną.

Neseniai įkūrėte savo vestuvinių suknelių saloną „AG Bridal “. Ar sunku Londone pradėti kažką savo?

Labai sudėtinga nebuvo, sunkiausias dalykas – atrasti tinkamas patalpas, kad būtų ir kaimynystė gera, ir pakankamai gerai matoma vieta, tai tikriausiai ir užėmė daugiausiai laiko.

Ar seniai jums kirbėjo mintis atidaryti savo saloną?

Nuo pat atvažiavimo į Angliją (šypsosi), o čia aš gyvenu jau 5-erius metus.

Užsiimate tik vestuvinių suknelių pardavimui ar ir nuoma?

Vestuvinės suknelės tik pardavimui, nenuomojame, nes Anglijoje nuoma yra visiškai nepopuliari, nuomos procesas praktiškai nevyksta.

Atsidarėme neseniai, tačiau sulaukiame nemažai klienčių – ateina, žvalgosi, prasideda kitų metų vestuvių planavimas. Apsilanko net ir tos būsimos nuotakos, kurių šventė 2018 metais, ypač Anglijoje pradeda anksti viską planuoti. Jei iki vestuvių likus pusei metų dar nėra suknelės, tai jau čia yra visos šeimos panika (juokiasi).

Mūsų salonas nėra nukreiptas būtent tik į lietuvaites, pas mus apsilanko įvairių tautybių merginos, moterys.

Jūsų nuomone, kas labiau apsimoka: suknelę pirkti gatavą, nuomotis ar siūtis?

Kiek žinau, dabar Lietuvoje suknelių nuomos kainos yra pakankamai didelės, todėl daug mergaičių jas perkasi Anglijoje ir gaunasi labai nedidelis kainų skirtumas, nepaisant to, ar vestuvės vyksta čia, ar Lietuvoje.

O tos būsimos nuotakos, kurios nori siūtis sukneles, jos jau turi savo viziją, modelį, kurio pardavimuose net nėra, tad sukuriame modelį iš pageidaujamų detalių, kartu parenkame tinkamiausius audinius, ir tada jau siuvame jos svajonių suknelę.

Be savo autorinių pasiūtų suknelių, kokių dar prekinių ženklų sukneles galima rasti jūsų salone?

Pas mus galite rasti pakankamai pasaulyje žinomo ispaniško „St. Patrick“ prekinio ženklo suknelių, jie išleidžia tikrai labai dideles kolekcijas, vokiečių kompanijos „Diane Le Grand“, taip pat siūlome suknučių liniją, skirtą apvalesnių formų nuotakoms.

Kokios suknelių tendencijos vyraus 2017 metais?

Nėriniai, iškilios (3D) gėlės, lengvi audiniai - visa tai kaip ir vestuvinių suknelių klasikoje esančios detalės.

Dominuos gilios iškirptės, skaidraus, permatomo tiulio kombinacija su įvairiais papuošimais, kurie sudaro iliuziją arba dar vadinamąjį tatuiruotės efektą. Nėrinių aplikacijos, gėlių ornamentai, kristalų dekoracijos, karoliukų siuvinėjimai atrodo kabantys ore, tarsi apsipynę apie nuotakos kūną.

Ateinančiais metais labai populiarus akcentas - ilgas nuometas, tad padrąsinčiau nuotakas - nebijokite atrodyti karališkai.

Į jus kreipiasi ir lietuvaitės, gyvenančios Anglijoje ir tikriausiai dauguma jų šventę planuoja Lietuvoje. Jūsų nuomone, koks yra pats saugiausias ir patikimiausias būdas pargabenti suknelę į Lietuvą?

Negalėčiau pasakyti, kad dabar poros daugiausia tuokiasi Lietuvoje. Prieš keletą metų taip buvo – didžioji dauguma porų savo šventę rengdavo Lietuvoje, bet dabar poros nusprendžia švęsti čia, Anglijoje, arba dar kur nors kitur užsienyje.

Pakalbėjus su klientėmis, jos pasakoja, kad šeima čia, tėvai taip pat, tai ir tikslo nebėra vestuves daryti Lietuvoje.

O jei tenka pargabenti suknelę iš Anglijos į Lietuvą, tai turiu tikrai patikimus vežėjus, kurie suknelę pristato kaip porcelianinį kiaušinį (juokiasi), supakuoju saugiai, kad jei būtų kokių nesklandumų kelionės metu, jai nieko neatsitiktų. Kiek esam išsiuntę suknelių, visos pasiekė Lietuvą sėkmingai – laiku ir dar kartais anksčiau, nei planuota.

Kaip manote, kokias klaidas daro būsimos nuotakos, besirinkdamos suknelę?

Užsisakinėdamos internetu , kurio platybėse, atrodo, yra begalė nuostabių suknelių, tik labai gaila, kad daugelis puslapių yra sėkmingai užsimaskavę kaip Anglijos ar Amerikos tiekėjai, tačiau didžioji dalis suknelių yra siunčiamos iš Kinijos. Jau teko gelbėti daug nuotakų, bandyti pertaisyti ar galų gale siūti suknelę paskutinėmis dienomis. Iš tikrųjų labai daug nusivylimų, nes tuose puslapiuose sudėtos „pasiskolintos“ dizainerių vestuvinių suknelių nuotraukos, o tai visiškai skiriasi nuo realybės - to, ką pasiuva, tiek audiniais, tiek pasiuvimo kokybe- nepabijosiu šio žodžio – dažniausiai tragiška.

Ką patartumėte būsimai nuotakai, dar tik ieškančiai savo suknelės?

Matuotis, matuotis, matuotis. Būna, ateina mergaitės, peržiūrėjusios nuotraukų suknelių vieno stiliaus ir tik tokio modelio pageidauja. Labai dažnai būna, kad po matavimosi stipriai pasikeičia nuomonė, kaip ji atrodo su vienokia ar kitokia suknele, nes šio rūbo vis tik netenka matuotis kaip kasdienės aprangos.

Rekomenduoju pasimatuoti ne vieno stiliaus sukneles, jei galvojate apie undinėlės modelio, pasimatuokite dar ir lengvai krentančią ar kažką iš pūstesnių variantų, kad pamatytumėte, kaip atrodo. Nes būna, mergaitės po to jau kalba: „O, galėjau ir šitą pasimatuoti, tokią pasižiūrėti“, tai, kad nekiltų minčių, jog neteisingai pasirinkote, pasimatuokite skirtingų modelių sukneles.

Ką manote apie tai, kad Lietuvoje salonai ketina apmokestinti suknelių matavimąsi?

Prie kiekvieno veiksmo priveda kažkokios priežastys. Nors tai nėra nauja praktika visame pasaulyje. Šiuo atveju – mokestis Lietuvoje, mano manymu, visiškai pateisinamas, kadangi daug nuotakų matuojasi begales suknelių daugelyje salonų tam, kad pamatytų, kas joms tinka, kas patinka, o tada užsisakinėja internetu pigesnę kinišką kopiją arba kreipiasi į siuvėjas.

Tad nieko nuostabaus, kad salonai bando apsisaugoti nuo netikslingų klienčių. Teko girdėti posakį iš būsimų nuotakų: „Kas nerizikuoja, tas negeria šampano“. Tad, mielosios, kurios piktinatės įvestu mokesčiu, jei jau apsisprendėte vestuvinę suknelę užsisakinėti internetu – rizikuokite iki galo ir ne su svetimo laiko sąskaita. Kiek žinau, jei mergina išsirenka suknutę salone, tas mokestis minusuojamas iš nuomos/pirkimo kainos.

Manau, reikėtų gerbti ir viso aptarnaujančio personalo darbą, žinias bei laiką, o ir suknelės labai nukenčia nuo bereikalingo matavimosi. Juk kai merginos eina darytis bandomosios šukuosenos ar makiažo – taip pat moka meistrėms.

Kokių stilių sukneles dažniausiai renkasi lietuvės?

Galiu pasakyti, kad stiliai labai skirtingi – priklauso nuo to, kas ką mėgsta, ko nori. Visos klientės su skirtingais norais.

Ar yra tekę susidurti su taip vadinamomis nuotakomis siaubūnėmis?

Ačiū Dievui, tačiau nežinau, ar su klientėmis sutampa biolaukai ar kas, bet tikrai gražiai bendraujame. Kiek jau Anglijoje dirbu, dar neteko turėti nei vienos tokios klientės. Jei kalbant apie siuvimą, tai jau kūrybinis darbas kartu, čia nesusipratimų negali būti, aptariama kiekviena detalė, smulkmenėlė. Jei kažkas netinka, keičiame, matuojame, žiūrime, tad kol kas neteko susidurti su nuotakomis siaubūnėmis.

Kokios egzistuoja vestuvinių suknelių spalvos – kaip išsirinkti tinkamiausią?

Norint išsirinkti tinkamiausią variantą, reikia matuotis. Aišku, yra būsimų nuotakų, kurios yra nusistačiusios, kad nori tik baltos ir apie jokias kitas spalvas negali būti nė kalbos. Bet kokiu atveju, populiariausia vestuvinių suknelių spalva yra dramblio kaulo (angl. ivory), ši ir balta yra jau klasika. Dar yra švelnaus aukso, pablukusios rožinės spalvos.

Visada kviečiame merginas, moteris pasikonsultuoti, užsukti pas mus - patarsime ir pasistengsime atsakyti į visus rūpimus klausimus.

Koks jausmas, kai nuotaka pasipuošia jūsų pasiūta suknele?

Labai malonus jausmas, paglostantis širdį. Tada prisimeni visą darbą su kliente, net ir džiaugsmo ašarą nubrauktą (juokiasi), tai ir nuotaika pakyla, gera matyti vertinamą savo darbo ir pastangų rezultatą.