Kaip kuriamos mados tendencijos mūsų šalyje?
Lietuvoje nėra mados namų ar stiprios pramonės, darančios įtaką mados tendencijoms ir išskirtinio stiliaus kūrybai. Mūsų šalyje vartotojams skirtą drabužių pasirinkimą formuoja, taip vadinami, „perpardavinėtojai“. Jie ir nusprendžia, koks asortimentas parduotuvėse bus pasiūlytas vieną ar kitą sezoną.
Kokios spalvos populiariausios rudens–žiemos sezone?
Parduotuvių asortimentuose dažniausiai vyrauja tamsios spalvos, nes jos populiarios ir funkcionalios. Tačiau nebūtinai tai yra šio sezono tendencija. Žvelgiant iš prekybininkų perspektyvos, tamsių spalvų pasirinkimas yra tam tikra garantija, kad prekės bus paklausios.
Mūsų rinkoje rudens ar žiemos sezonams rizikinga siūlyti šviesias, pastelines spalvas. Šaltymečiu patarčiau rinktis žemės spalvų paletę – samanų, smėlio, riešutų, burgundiško vyno ir pilkus atspalvius.
Kaip vertinate drabužių asortimentą Lietuvoje?
Dirbdama su Vakarų Europos ir JAV stilistais įsitikinau, kad Lietuvos parduotuvėse drabužiai – ne visada iš naujausių kolekcijų. Todėl kartais jie neatitinka sezono tendencijų. Be to, populiarių prekės ženklų apranga Lietuvoje neretai brangesnė negu kitose Europos valstybėse.
Netgi per išpardavimus kainos nėra patraukliausios. Pastebiu, kad dauguma populiarių drabužių parduotuvių negali pasiūlyti tinkamos sezoninės aprangos, nes jų paltai ar striukės nepritaikyti Lietuvos klimatui.
Galima teigti, kad lietuviai beatodairiškai kopijuoja vakarietišką stilių?
Klaidinga iš Vakarų kultūros imti viską, kas ten siūloma. Reikia suvokti ir atsirinkti tai, kas tinka mūsų socialinei ir kultūrinei aplinkai. Kurį laiką Lietuvos stilių formavo kuklios Tarybų Sąjungos mados. Vėliau, plačiai atsivėrus durims, įsiveržė užsienio prekybininkai.
Išalkę naujovių žmonės rinkosi aprangą nesuvokdami, ar ji jiems tinka. Tam tikro stiliaus drabužiai vertinami dėl istorijos. Jie turi išliekamąją vertę, pavyzdžiui, vintažinė apranga. Lietuvoje šio stiliaus tradicijų nėra. Tačiau pastaruoju metu jis itin išpopuliarėjo, nors daugelis netgi nepasidomi vintažo ištakomis ar verte. Žmonės turėtų suprasti, kad mada yra pramonė, o stilius – asmenybės raiškos būdas.
Kokius teigiamus pokyčius galima pastebėti lietuvių stiliuje?
Atsižvelgiant į ekonominę situaciją, susidaro įspūdis, kad Lietuvoje žmonės negali sau leisti gerai atrodyti. Tačiau jiems kažkaip tai pavyksta. Pastebėjau, kad žmonės pradeda ieškoti, kaip savo individualumą pabrėžti stiliumi. Jie nebenori to, ką turi visi, todėl atsiskiria nuo masinės kultūros.
Ką reikėtų žinoti, kuriant išskirtinį, tačiau nepretenzingą įvaizdį?
Reikėtų peržvelgti užsienio mados žurnalus, panaršyti dizainerių interneto svetainėse ar paskaityti mados tinklaraščius. Kuriant išskirtinį įvaizdį reikėtų nebijoti derinti kelis stilius, pavyzdžiui, bohemišką ir laisvalaikio, klasikinį ir vintažinį... Individualumą pabrėš vienetiniai, unikalūs rankų darbo aksesuarai.
Kokie aksesuarai madingi šį sezoną?
Kalbant apie aksesuarus negaliu būti visiškai objektyvi, nes mėgstu klasikinę kokybę. Dauguma mados kritikų dažniausiai neatsieja „gero vardo“ ir „gero aksesuaro“ sąvokų. Prabangus, garsaus prekinio ženklo laikrodis gali būti vienintelis ir svarbiausias papuošalas tiek vyrui, tiek moteriai.
Šiuolaikiniame pasaulyje rankinis laikrodis yra netekęs pirminės funkcijos, nes pasitikrinti laiką galima mobiliuosiuose telefonuose, automobiliuose ar kompiuteriuose. Todėl jis tampa socialinės klasės rodikliu ir įvaizdžio detale. Reikėtų nepamiršti, kad, netgi dėvint kuklius rūbus, stilių pagyvinti galima kokybiška rankine, šaliku ar gerais batais.
Kokios naujovės vyrauja pasaulinėje mados pramonėje?
Mados pramonė šiuo metu išgyvena sąstingį. Viskas, apie ką galima pagalvoti, yra jau išrasta ir išbandyta, keičiasi tik gamybos technologijos. Mada – cikliškas procesas. Nesunku pastebėti, kad tam tikrų metų stiliaus tendencijos pakartoja praėjusio amžiaus dešimtmečių madą. Nuo tarpukario suknelių, 7-ojo dešimtmečio platėjančių džinsų iki futuristinių XXI a. motyvų – mada periodiškai kartojasi.
Kokie pagrindiniai pokyčiai vyksta vyrų ir moterų madoje?
Pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo „unisex“ stilius, tinkantis abiem lytims. Tiesaus kirpimo ar lengvai liemenuoti marškiniai, švarkai, liemenės, tiesios ar siaurėjančios kelnės – tokia apranga tinka ir moterims, ir vyrams. Kai kurių dizainerių kolekcijose šie drabužiai netgi nepriskirti prie moterų ar vyrų drabužių linijos. Jie orientuojami į abiejų lyčių pirkėjus.
Kokius trūkumus ar stiliaus klaidas dažniausiai pastebite gatvėje?
Lietuvoje pastebiu itin daug vulgarumo ir atvirai rodomą seksualumą, kuris būdingiausias jaunoms merginoms. Dažnai jos neatskiria klubinės kultūros nuo kasdieninio, išeiginio ar gatvės stiliaus.
Galima teigti, kad lyginant su kitomis Europos valstybėmis, vyresni lietuviai mada domisi mažiau?
Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės skiria savo išvaizdai mažiau dėmesio dėl ribotų finansinių galimybių. Be to, jie užaugo kitokioje socialinėje sistemoje, kuri suformavo specifinį požiūrį į tam tikrus dalykus. Garbaus amžiaus lietuviams sąvoka „mada“ dažnai asocijuojasi su tuštybe ir ekscentriškumu. Jie buvo auklėjami atrodyti kukliai, neiššaukiančiai, skatinami neišsiskirti iš minios, o tapti jos dalimi.
Lietuvoje egzistuoja mados etiketas?
Lietuvoje aprangos kodų ir renginių etiketo suvokimo bei paisymo trūksta – ką jau kalbėti apie kartu su sovietmečiu žlugusią teatro etiketo kultūrą. Intelektualūs renginiai reikalauja tam tikros aprangos. Juose tikrai neturėtų būti žmonių, dėvinčių džinsus. Kita vertus, žmones formuoja socialinė aplinka. Todėl negalima vienašališkai teigti, kad manierų neišmanymas ir žinių trūkumas yra vien individo problema.
