Vis dėlto padėtį galima ištaisyti įsigijus tinkamą chalatą ir žinant, kada jį vilkėti.
Tik moterims?
Chalatas (žodis kilęs iš arabų kalbos) – laisvas ilgarankovis ilgas drabužis, užsagstomas ar tiesiog susisiaučiamas priekyje ir surišamas diržu. Azijoje jis buvo ir tebėra viršutinis drabužis, kaip naminis drabužis jis kartu su pačiu žodžiu pas mus atkeliavo iš Rusijos.
Kitos tautos naminius drabužius vadina labai įvairiai. Didžiausia ir drabužių, ir žodžių įvairove išsiskiria prancūzai: peniuaras (moterų naminis drabužis, užsimetamas tik ryte ir prieš miegą, šukuojant plaukus), negližė (laisvas moteriškas naminis ryto drabužis, panašus į suknelę), dezabijė (moteriškas dviejų dalių – naktinių ir peniuaro – naminis komplektas) ir t. t. Žodis „šlafrokas“ (vyriškas chalato tipo naminis drabužis) kilęs iš vokiečių kalbos.
Beje, paprastai chalatu vadiname drabužį, kuriuo apsirengę vaikštome namie. Iš tikrųjų yra kelių rūšių chalatų, kuriuos reikėtų vilkėti atitinkamomis aplinkybėmis. Idealiu atveju kiekviena moteris turėtų įsigyti maudymosi chalatą, kasdienį chalatą, kurį galima dėvėti kaip naminį drabužį, jei nelaukiama svečių, ir chalatą, vilkimą atliekant namų ūkio darbus – nuo kambarių valymo iki valgio gaminimo, jau nekalbant apie seksualius dezabijė ir peniuarus. Ne veltui paminėjome moteris – šis drabužis labiau „prilipo“ prie moterų, vyrai dažniausiai pasitenkina tik maudymosi chalatu.
Kasdienis chalatas
Kasdieniai chalatai kaip naminės aprangos rūšis atsirado XIX amžiuje. Būtent su tokiu tinkamai parinktu chalatu galima ir pas kaimynus druskos pasiskolinti nueiti, ir artimus draugus priimti. Vis dėlto kasdienis chalatas – tai kompromisas mėgstantiesiems namie apsirengti patogiai, tačiau neperžengti etiketo ribų ir gražiai atrodyti.
Praėjusiame amžiuje moteriškas chalatas buvo tapęs „pasmerkimo“ objektu ir nevalyvumo bei apsileidimo simboliu. Visgi palaipsniui jis reabilituojamas: šiais laikais turime ir gražių šios rūšies aprangos pavyzdžių – ne vien blunkančio kartūno chalatėlį nuskalbtomis gėlytėmis ir neretai ištrūkusiomis sagomis...
Pasak gyvenimo būdo žinovės Ramintos Navakauskienės, didesnis dėmesys naminiams drabužiams, taip pat ir chalatams, kilo keičiantis žmonių vertybėms. Ankstesniais amžiais žmonės labiau orientuodavosi į darbą, karjerą ar prestižą ir prabangą, todėl visą dėmesį sutelkdavo į tokio pobūdžio drabužius, o namie praleistas laikas, kartu ir naminiai drabužiai buvo laikomi nereikšmingais. Ėmus daugiau galvoti apie šeimos vertybes, asmeninio gyvenimo ir laisvo laiko vertę labiau susimąstyta ir apie tai, kaip rengiamasi namuose.
Specialistės teigimu, kad ir kuo namie rengtumės – chalatu ar tais pačiais senais džinsais, – apranga, nors ir patogi bei atpalaiduojanti, turi būti estetiška, švari, tinkama. Net jei neturite daug lėšų, paprasčiausiai reikėtų pagalvoti, kaip atrodote namiškių akimis. Dėl šios priežasties, sakykim, kaip naminio drabužio geriau nevilkėti maudymosi chalato ir nevaikščioti po namus su iš po jo švysčiojančiais naktiniais ar pižama.
Kasdienis chalatas nuo maudymosi ir kitų chalatų skiriasi tuo, kad jį galima užsegti. Vilkėti kasdien namuose labiausiai tinka chalatai iš medvilnės, veliūro, viskozės derinių. Būtent iš šių medžiagų pasiūti chalatai leidžia atsipalaiduoti, jie – švelnūs ir minkšti, nevaržo judesių, tačiau nesiglamžo, yra lengvai skalbiami, tad visa tai palaiko tvarkingą įvaizdį.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti kasdienio chalato spalvoms. Nors vilkėdami jį nemiegate ir neketinate miegoti, jo spalvos jokiu būdu neturi kelti asociacijų su naktiniais drabužiais. Taip pat ir su darbine apranga. Kasdieniai chalatai turėtų būti panašūs į sukneles, kad kuo mažiau primintų naktinius, jie gali būti papuošti apykaklėmis, kišenėmis ir pan.
Vietoj rankšluosčio
Pagrindinis kriterijus, kuriuo reikia vadovautis renkantis maudymosi chalatą, – toks pats, kaip ir renkantis maudymosi rankšluosčius. Tai jų ypatybė sugerti drėgmę. Dėl šios priežasties geriausia medžiaga chalatui – mikrofibra, klasikiniai su įvairiais pluoštais frotiniai audiniai, suteikiantys jam minkštumo.
Labai patogu, kai maudymosi chalatas turi kapišoną – nereikia sukti turbanų iš rankšluosčių. Beje, toks džiovinimo būdas nėra sveikas ir plaukams, tad nušausite du zuikius.
Chalatas buities darbams
Renkantis chalatą, su kuriuo atliksite buities darbus, jo grožis, žinoma, nėra svarbiausias dalykas. Svarbiausia – patogumas, todėl reikia atkreipti dėmesį į chalato ilgį ir plotį. Čia nereikia persistengti.
Visi šios rūšies chalatai turi būti susegami, o plotį galima reguliuoti dirželiu. Valant kambarius ar gaminant valgį, jį galima surišti, vėliau – nusirišti ir mėgautis laisvu, patogiu drabužiu. Idealiausia medžiaga tokio tipo chalatams – medvilnė, linas. Mat ji turi būti ne tiek maloni kūnui, kiek atspari įvairioms dėmėms ir buitinei chemijai.
Kad ir kaip ten būtų, chalatas, nors gražus ir tinkamas, neturėtų būti vienintelis naminis drabužis. Beje, namuose nederėtų vilkėti vien nudrengtus drabužius – taip tarsi parodoma, kad namams lieka tai, kas nebetinkama viešame gyvenime...
Pasak specialistų, daugelio mėgstamas sportinis kostiumas, nors ir tvarkingas, vis dėlto turi savą paskirtį, tad renkantis naminę aprangą reikėtų laikytis nuostatos, kad ji turi būti patogi ir nebrangi, tačiau jokiu būdu ne beviltiškos draiskanos su neišnaikinamomis dėmėmis...