- Kaip manote, ar Lietuvoje aktuali per didelio vaikų užimtumo problema?
- Manau, kad mūsų šalyje ši problema aktuali tik tarp tam tikro socialinio statuso žmonių, kurie turi įgiję tvirtesnį „balsą“ žiniasklaidoje. Ji nėra būdinga mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šeimoms vien dėl finansinių priežasčių.
- Ar tėvų indėlis lavinant vaikus gali būti toks pat naudingas kaip būrelių vadovų ir trenerių?
- Žinoma! Šiuolaikinėje visuomenėje galima gauti daug naudingos informacijos. Gimdytojai, paieškoję tam tikrų temų internete, paskaitę straipsnių, knygų, gali kartu su vaikais rasti bendrų užsiėmimų. Tačiau daug kas priklauso nuo konkrečios veiklos. Pavyzdžiui, norint išmokti groti smuiku ir pasiekti puikių rezultatų, būtina specialisto pagalba.
- Kokia veikla nerekomenduojama vaikui?
- Svarbu tinkamai įvertinti atžalos galimybes. Tėvai dažnai nori, kad jų vaikas užsiimtų tokia veikla, kuri tuo metu populiari. Tai labiau socialinis veiksnys, darantis įtaką gimdytojų požiūriui į atžalos ugdymą. Neretai tėvai skatina vaiką domėtis muzika arba sportu, nors jam tai visiškai neįdomu. Taip pat nederėtų versti atžalos užsiimti ta sporto šaka, kuriai jis fiziškai nepasirengęs. Tai neigiamai veikia ne tik vaiko mąstymą, bet ir sveikatą.
- Kaip atpažinti, kad veikla, kuria užsiima atžala, jai nepriimtina?
- Derėtų atkreipti dėmesį į vaiko savijautą ir reakciją į aplinką. Jeigu atžala džiaugiasi tuo, ką daro, yra aktyvi ir linksma, vadinasi, einama tinkama linkme. Kita vertus, jei vaikas grįžęs iš mokyklos arba būrelio nerodo jokio noro bendrauti ir pasidalyti dienos įspūdžiais, tai reiškia, kad kažkas yra negerai. Ypač reikėtų susimąstyti, jeigu prasta vaiko savijauta tęsiasi ne 1–2 dienas, o tampa nuolatine emocine būsena.
- Galima būtų teigti, kad pernelyg užsiėmę tėvai nori ir savo vaikų dienotvarkę suplanuoti minučių tikslumu?
- Kartais daug dirbantys tėvai planuoja ne tik savo, bet ir vaikų laiką. Tai lemia susiklosčiusios aplinkybės. Jeigu gimdytojai negali visą dieną būti su atžalomis, tuomet siekia sukurti joms kitą bendravimo terpę, kuri teiktų naudos. Nebūtinai vaikams tai geriausia alternatyva, nes būreliai nesukuria šeimos atmosferos. Tačiau galima suprasti ir tėvus. Juk jie nori apsaugoti vaikus nuo neigiamos aplinkos įtakos.
- Koks vaiko elgesys rodo, kad jam trūksta tėvų dėmesio ir meilės?
- Jeigu vaikas nepaleidžia tėvų nė per žingsnį, visur sekioja iš paskos, tai rodo, kad jam trūksta gimdytojų dėmesio ir meilės. Kartais tėvų dėmesio stygius gali pasireikšti tam tikru vaiko maištu, kuomet jis elgiasi visiškai priešingai, negu iš jo tikimasi arba jo prašoma.
- Kokią įtaką per didelis užimtumas vaikystėje daro tolesnei paauglio psichologijai ir elgsenai?
- Svarbu ne tai, kiek vaikas yra užimtas, bet ar tai, ką jis daro, jam patinka. Jeigu vaikystėje vaikas priverstinai lanko būrelius, kurie jam neteikia malonumo, didelė tikimybė, kad paauglystėje jis bandys atitrūkti nuo jį varginančios veiklos. Greičiausiai tėvai sulauks iš atžalos priekaištų, susijusių su potyriais vaikystėje. Juk nuoskaudos ir neigiamos emocijos niekur nedingsta.
- Koks turėtų būti vaiko laisvalaikis ir užimtumas?
- Visi tėvai supranta, kad kiemas ir gatvė nėra patys geriausi mokytojai. Todėl natūralu, kad nori atžalas nuo to apsaugoti. Tačiau vaikystėje būtina skirti laiko ne tik žaidimams, bet ir nieko neveikimui. Kiekvieno vaiko poreikiai skirtingi. Svarbiausia – atrasti pusiausvyrą, kad atžala turėtų pakankamai lavinančios ir malonumą teikiančios veiklos.
