Verbų sekmadienis švenčiamas visame katalikiškame pasaulyje. Tiesa, pavadinimas skiriasi: pagal Evangeliją ši diena vadinama Palmių sekmadieniu, mat Italijoje žmonės į bažnyčią nešasi palmių šakeles. Lietuvoje palmės neauga, tad nuo senų laikų į bažnyčią pašventinti nešamos įvairios verbos. Lietuviams verba yra atgimstančios augmenijos, gamtos gyvybinės jėgos simbolis.
Apsaugo nuo negandų
Nuo seno tikėta, kad pašventintą verbą reikia laikyti pagarbiai, nes ji saugo nuo ligų, žaibo ir kitų negandų. Anksčiau (kai kur ir dabar) šventinta verba visus metus buvo laikoma užkišta už šventų paveikslų. Ja būdavo pasmilkoma užėjus grėsmingam audros debesiui, genant galvijus pirmai ganiavai ar po žiemos apžiūrint biteles.
„Seniau verbą laikydavo ne tik namuose, bet ir arklidėse ar tvartuose. Kiekvieną Verbų sekmadienį ją pakeisdavo nauja“, – pasakojo jau daugiau nei 22 metus verbas rišanti Alina Alencinovič. Anot jos, tradicija kiekvienais metais įsigyti naują verbą gaji iki šiol, tačiau jos reikšmė šiandien pakitusi.
Simbolizuoja šalį
Daug metų prie Vilniaus arkikatedros verbomis prekiaujanti Alina ir jos mama Stanislava Rynkevič gerai žino, kad šiandien verbos ne tik tapo Verbų sekmadienio ritualo dalimi, bet ir įgijo daug platesnę reikšmę. Į Lietuvą užsukę užsieniečiai jas perka kaip šalį simbolizuojantį suvenyrą, o lietuviai vis dažniau jas dovanoja vietoje gyvų gėlių. „Verbų reikšmė tikrai pakito, tačiau iki šiol visi gerai žino, kad jos neša laimę ir apsaugo nuo blogio“, – sakė A.Alencinovič.
Vis dėlto dar gaji tradicija Verbų sekmadienį savo šeimos narius ar artimus kaimynus ankstų rytą užklupti lovoje ir išplakti verba. Tiesa, anksčiau tam buvo naudojamos tik iš kadagių surištos verbos, o dabar žmonės vieni kitus vis dažniau plaka džiovintų augalų verba.
Tikima, kad Verbų sekmadienio rytą verba paplakti žmonės įgyja daugiau stiprybės ir sveikatos. Anksčiau šventinta verba auklėjo ir vaikus, kad šie nebūtų užsispyrę, bei vagis, kad nebevogtų. Patapšnodavo verba ir naminius gyvulius, nes buvo tikima, kad taip jie išvengs piktos akies nužiūrėjimo.
Atspariausia laikui namų puošmena
Verbų rišėja A.Alencinovič tikino, kad verbos nepakitusios išbūna net 50 ir daugiau metų. Kai kurie žmonės kiekvienais metais įsigyja po naują verbą, o senų neišmeta. Jie mano, kad verbos puikiai sugeria dulkes. „Taip ir yra. Verbos surenka dulkes, bet jų neskleidžia. Taip pat šios sausų augalų kompozicijos yra labai atsparios laikui. Net jei verbas turite jau ne vieną dešimtį metų, joms niekas nenutiks. Norint verbas atnaujinti, tereikia jas apipurkšti paprastu vandeniu. Iš karto namuose pajusite vasaros kvapą“, – pasakojo Alina.
Tačiau kiti žmonės tiki, kad namuose laikyti senas verbas – blogas ženklas, mat jos sugeria ne tik dulkes, bet ir blogas emocijas. Todėl prieš įsigyjant naują, sena verba sudeginama.
Verbos yra daromos iš sausų gėlių ir rugių, kurie surenkami įvairiu metų laiku laukuose arba sėjami daržuose. Žolės surišamos ir džiovinamos palėpėje. Anksčiau verbas rišdavo tik iš natūralios spalvos žolių, ir tik XX a.
pradžioje jos buvo pradėtos dažyti įvairiomis spalvomis, daugiausia aniliniais dažais. Iš viso verbų gamybai meistrai naudoja per 50 įvairių laukinių ir kultūrinių augalų rūšių, o viršūnėms – 11 augalų.
