Puikus apetitas!
Toks bejėgis, mažutis. Bet jau visą buteliuką mišinuko gali ištuštinti... „O jam ne per daug? O jam nuo to nepasidarys bloga? O gal atvirkščiai, mažai? Jis juk mažytis, pats nieko pasakyti negali ir tikriausiai guli sau lovelėje alkanas“, - jaudinasi nepatyrusi mėnesio amžiaus vaiko mama.
Pirmuosius tris gyvenimo mėnesius neretai atsitinka, kad vargšė mama visiškai nesusivokia ar mažylis alkanas, ar atvirkščiai – permaitintas.
„Pasitikėkite savo mažyliu. Jei jis tiesia rankytę į buteliuką ar prašo krūties, vadinasi, reikia duoti. Jums taip patars bet kuris pediatras. Taip pat nebijokite padidinti pieno mišinuko kiekio, mažylis pats nusisuks nuo buteliuko kai pasijus sotus. O jei bijote, kad jis maišo buteliuką su čiulptuku, duokite jam pačiulpti švarų mažąjį pirštelį. Jei mažylis tučtuojau nusiramins, vadinasi, jis tikrai ne alkanas“, - sako vaikų psichologė Aliona Sinenko.
Tėvelis padės!
Visų mamų gyvenime ateina tokia akimirka, kai mažylį tenka atitraukti nuo krūties ir pakeisti ją buteliuku su pieno mišinuku. Mažylis iš įpratimo lenkiasi link mamos krūties, bet jos negauna. „Nori valgyti? Še tau buteliukas“, - sako mama. Mažylis dėmesingai apžiūri buteliuką ir vėl tiesiasi link krūties. Jis priprato, kad krūtis yra maisto šaltinis, o kas per daiktas yra buteliukas, jam nesuvokiama. Žinoma, jis pasistengs garsiai protestuodamas išstumti čiulptuką iš burnos. O mamai atrodys, kad atsisakydama duoti vaikui krūtį. ji tampa išdavike.
„Atpratinimas nuo motinos krūties – labai sudėtingas etapas vaiko ir mamos gyvenime. Bet jis yra neišvengiamas. Dėl to neverta savęs kaltinti išdavyste. Mažylis juk negali nuolat maitintis vien motinos pienu. Ateina laikas, kai jis turi pereiti prie naujo jam reikalingo maisto. Su laiku jis pripranta prie buteliuko, o jo atsisakymas pirmą kartą – visiškai natūralus dalykas. Jam buteliukas – tiesiog nepažįstamas daiktas, niekaip nesusijęs su maistu. Kita vertus, nederėtų maitinimo krūtimi nutraukti labai staigiai. Iš pradžių mažylį visą dieną maitinkite krūtimi ir buteliuką duokite tik vakare. O maitinti buteliuku turėtų tėtis, nes jis neturi krūties, o mama krūtį turi, todėl mažyliui nesuprantama, kodėl ji jam kiša buteliuką, jei gali pamaitinti krūtimi“, - aiškina Aliona Sinenko.
Nevalgysiu daržovių! Kelintą kartą tai girdite? Šimtą pirmąjį? Visiems žinoma, kad daržovės yra ląstelienos, naudingų vitaminų ir mikroelementų šaltinis. Bet mažylio šios biologinės žinos, kaip tikriausiai jau supratote, visiškai nedomina. Jūs supjaustėte, gražiai sudėliojote ant lėkštės, o jis net nežiūri į jūsų spalvingą natiurmortą. Bandote jam į burną įkišti gabalėlį agurko? Tas tučtuojau atsiduria ant grindų. Moliūgų tyrės šaukštelis? Jis sukelia tik garsų verksmą. Jokios jūsų gudrybės nepadeda. Susidaro įspūdis, kad mažylis daržovių tiesiog bijo.
„O jis iš tikrųjų jų bijo. Sulaukus 1-2 metų, vaikams gali išsivystyti neofobija – naujovių baimė. O naujovės jam yra ir nauji skoniniai jutimai. Neverskite mažylio valgyti daržovių jei jis nenori. Bet ir nenuneškite jų nuo stalo. Tegu stovi. Mažylis pamažu prie jų pripras. Tik daržovės turi atrodyti vienodai. Griežinėliais supjaustytos morkos neturi būti kaitaliojamos su morkų tyrele. Mažiems vaikams tai yra du skirtingi dalykai“, - sako vaikų psichologė.
Vienas kintamasis
Kai kurie mažyliai nelaukia kol mama nebeduos jiems krūties – jie patys jos atsisako. „Dėl ko mano pienas jo nebetenkina?“ – nervinasi mama. O neverta: motinos pienas bet kokiu atveju kažkada nustos vaiką tenkinti, juk jam prireiks ir naujų vitaminų, ir naujų skonio pojūčių. Atsisakydamas krūties vaikas apskritai gali tapti nevalgus. Su kuo tai susiję?
„Greičiausiai jo gyvenime įvyko kažkokių permainų. Pavyzdžiui, vaiką pradėjote vesti į lopšelį. Arba pati išėjote į darbą, o vaiką palikote prižiūrėti močiutei arba auklei. Bet kuriuo atveju, kažkas įprastinėje vaiko aplinkoje pasikeitė, o jis taip sureagavo į pokyčius. Ir dar gerai, kad sureagavo šitaip. Pasitaiko, kad mažylis tampa neramus, prastai miega naktimis ar būna išberiamas. Tai nepavojinga. Palaukite kol mažylis pripras prie pasikeitimų. Be to, tokios permainos gali paskatinti vaiką teikti pirmenybę tik vienam produktui. Jis visiškai ignoruos maisto įvairovę ir reikalaus, pavyzdžiui, tik obuolių tyrės arba saldaus varškės sūrelio. Žinoma, jums tai kels nerimą, bet geriau neversti vaiko keisti pasirinkto produkto, nes jis gali apskritai liautis valgęs. Dažniausiai po poros savaičių viskas grįžta į savo vėžes“, - aiškina A. Sinenko.
Mažos apimtys
Visi mažyliai yra skirtingi. Pavyzdžiui, kaimynų vaikas suvalgo dukart daugiau nei jūsiškis. O jūsiškis nevalgus. Jis toks liesutis, toks mažutis. „Gal jis susirgo?“ – baiminasi mama ir pradeda per prievartą vaikui kišti košeles ir mišinukus, o dėl to vaikas pradeda valgyti dar mažiau.
„Visų pirma, jums būtina suprasti, kad kaimynų mažylis – jūsiškiam ne pavyzdys. Vaikai labai skirtingi: vienas daug suvalgo vienu kartu, kitas suvalgo tiek pat, bet per kelis kartus, o trečias iš tiesų valgo perpus mažiau nei du pirmieji. Ir tai yra normalu. Buvo pastebėta, kad mažai valgo vaikai, kurie gimė mažo svorio – 2,3-2,5 kg. Jūsų siekis padidinti vaikų suvartojamo maisto kiekį yra visiškai suprantamas. Tik negrūskite maisto per jėgą, nes jis gali apskritai atsisakyti valgyti. Jūsų mažylio svoris turi augti pamažu, todėl ir „maisto dozės“ turi didėti pamažu, o ne staigiai. Taip pat neverta maitinti vaiko „suaugusiųjų produktais“ tol, kol jis nesulauks 5-6 mėnesių. Tik tuomet galėsite maitinti papildomu maistu, beje, laikantis pediatro rekomendacijų“.
