Pirmas dantis – pirmas vizitas
Visuomenėje paplitusi klaidinga nuomonė, kad lankytis pas odontologus – baisu. Jei nuo mažens vaikui bus diegiama mintis, kad reikia tiesiog profilaktiškai tikrintis sveikatą, o ne gydytis, tai jokių neigiamų minčių ir nekils.
Odontologė pataria, kad tobuliausia būtų pirmą sykį „atvesti vaikutį“ pas specialistą dar mamos pilvelyje. Tuomet būsimai mamai suteikiamos pradinės žinios apie tai, ko galima tikėtis pirmaisiais mėnesiais, kada pradeda dygti dantukai.
„Kaip atskaitos taškas, kada apsilankyti pirmą sykį pas odontologą su vaiku, kai išdygsta pirmas dantis. Vienam – pusės metų, kitam – devynių mėnesių. Nerašyta taisyklė: pirmas dantis – pirmas vizitas“, – sako gydytoja.
Odontologė pataria tėvams nesureikšminti, kaip kūdikis reaguos į naują aplinką: „Ar žaidimų aikštelė, ar parduotuvė, ar šeimos gydytojos, ar odontologo kabinetas – bet kokia aplinka kūdikiui yra nauja. Jei ji jam taps įprastine, jei čia bus lankomasi keletą kartų per metus, tai neliks jokių baimių“.
Kūdikis pratinamas žaidimo forma
Gydytoja ramina, kad pirmojo vizito tikslas nėra kūdikį išžiodinti, atlikti tyrimus ar išgąsdinti.
„Tikslas – pratinti kūdikį prie aplinkos, garsų, tekstūrų, išorinių dirgiklių, prie gydytojo, kaip žmogaus. Pirmasis vizitas – labiau kaip žaidimas. Jei vaikas jau vaikšto, jam leidžiama laisvai judėti, žinoma, saugioje, paruoštoje aplinkoje, kad apsiprastų su ja. Leidžiama čiupinėti daiktus, išgirsti garsus, kokius skleidžia mūsų prietaisai, siurbliai, pamatyti, kad čia – intensyvesnė šviesa, išbandyti, kaip veikia kėdė. Dantukus galime apžiūrėti irgi švelniai, be jokių stresų vaiką pakutenant. Jaukinamės vaiką pamažu – žingsnelis po žingsnelio“, – pasakoja L. Mazecaitė-Vaitilavičienė.
Antrojo vizito metu, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir gebėjimo suprasti mane, jau rodomos priemonės, procedūros, suprantama jam kalba paaiškinama ir galbūt parodoma, kas atliekama burnytėje, kodėl valomi dantukai.
„Svarbiausia vaikui nemeluoti, įgyti jo pasitikėjimą. Jei sakau, kad tik parodysiu instrumentus ar tik išvalysiu dantukus su pasta kaip namie tik šiek tiek kitokiu šepetėliu, tai tik tai ir daryti, kaip susitarėme. Pirmiau reikia susidraugauti, paskui – dirbti“, – dalinasi patirtimi gydytoja.
Kiek tai užtrunka, labai individualu. Būna, kad per vieną vizitą pavyksta su vaiku ir susidraugauti, ir parodyti visus instrumentus, ir net leidžia gydytojai pavalyti dantukus.
„Žinoma, nereikia forsuoti, skubinti įvykių. Dažniausiai pakanka dviejų, trijų vizitų ir įvyksta „lūžis“. Jei nepavyksta užmegzti kontakto, rekomenduojame pabandyti pas kitą gydytoją. Vaikui svarbu, kad ir tas žmogus jam patiktų, būtų malonus, užsimegztų ryšys. Prievartos čia negali būti“, – sako gydytoja.
Mažos dovanėlės stiprina draugystę
„Dovanėlės, filmukai ar spalvotos plombos – visos papildomos priemonės vaikams patinka, juos motyvuoja, o kartais – labai praverčia. Jei vaikas klausė komandų, viską gerai darė, tai spalvota plomba jam kaip koks prizas ar apdovanojimas. Tačiau vyresni vaikučiai jau dažniau renkasi baltas plombas, o ne spalvotas“, – pasakoja odontologė.
Jei tėvai pažada kokį paskatinimą, tai svarbiausia, kad laikytųsi žodžio: jį vaikas turi gauti tik tuomet, kai gražiai elgėsi pas gydytoją, kai viską leido daryti, ką tuo metu reikėjo.
„Tėvai turi sukąsti dantis ir tesėti savo žodį: jei vaikas nepasistengė, tai jiems turi pakakti vidinės stiprybės tesėti pažadą, pavyzdžiui, neduoti savaitę laiko vaikui telefono. Tai išimtiniai atvejai. Dažniausiai mums pavyksta susitarti su vaiku, turime ir mes mažų motyvuojančių dovanėlių, kurios stiprina draugystę“, – intriguoja specialistė.
Tėvai – komandos dalis
Tėvai yra komandos dalis, nuo jų bendradarbiavimo priklauso sėkmė. Odontologė pataria tėvams, ką vaikučiui sakyti, ko ne.
„Būna, kad tėvai „drąsina“ vaiką: „Nebijok, tau čia nieko nedarys“. Tai natūralu, kad vaikas girdi tik vieną dalyką, ko man ten bijoti? Ir netiesa, kad nieko nedarys – tėvai meluoja vaikui. Nes darys – vaikas turės atsisėsti, išsižioti, parodyti dantis. Jei nežinote, ką ir kaip pasakyti, geriau prisipažinti, kad mama ar tėtis irgi nežino, todėl jie eis kartu su vaiku ir viską išsiaiškins, pasižiūrės, paklausys, kad jiems irgi labai įdomu“, – pataria vaikų gydytoja odontologė.
L. Mazecaitė-Vaitilavičienė džiaugiasi, kad visuomenė po truputį tampa sąmoningesnė: palyginus, kas buvo prieš 10–15 metų, tai dabar vis daugiau tėvų veda vaikus nuo mažens pas odontologus, ugdo teisingus įpročius.
„Ne visi buvome mokomi nuo vaikystės teisingų įgūdžių. Todėl dabar mokomės kartu ir su vaikais, ir su tėvais. Kuo anksčiau pradedame, tuo visiems lengviau, dantys sveikesni, rezultatai džiugesni. Jei mažam vaikui nuo vaikystės tai įdiegsime, tai mūsų specialistų daug ir nebereikės“, – šypsosi gydytoja.
Odontologė teigia, kad nuo pat mažens teisingai įdiegus burnos priežiūros įpročius, pasirūpiname ne tik sveikais dantimis, bet ir savo sveikata. Dabartiniai tyrimai randa sąsajas tarp burnos sveikatos ir širdies, kraujagyslių ligų, diabeto.
