„Tiesa, kad apie vaikų persivalgymą kalbama mažai. Maistas, ypač kaloringas ir nesveikas, tapo pasiekiamas visur ir visada, jo pilna namuose, svečiuose, kelionėse, todėl nenuostabu, kad vaikai visada mieliau renkasi saldžius maisto produktus, kurie ilgainiui gali tapti antsvorio atsiradimo priežastimi“, – pranešime spaudai teigia mitybos specialistė Deimantė Rapalytė.

Svarbiausia – ne porcijos dydis

Specialistės manymu, teisingus vaiko valgymo įpročius tėvams derėtų formuoti nuo pat mažens ir tai išsiugdžius nereikės nerimauti dėl atžalos persivalgymo, nutukimo ir polinkio rinktis nesveiką maistą.
„Taip pat labai svarbu ne tik porcijų dydis, bet paties maisto kokybė. Kuo mažiau lėkštėje bus beverčių kalorijų, tuo greičiau vaikas pasisotins ir natūraliai suvalgys mažiau“, – sako D. Rapalytė.

Pasak mitybos specialistės, vaikui svarbu įprasti, kad dienos valgymai: pusryčiai, pietūs ir vakarienė privalo kasdien turėti konkretų tą patį laiką. Tokia reguliari mityba leis išvengti persivalgymo, o esant naktiniams užkandžiavimas – nuo jų atprasti.

„Vėlai vakare valgomas maistas gali daryti įtaką tam, kad vaikas nenori pusryčiauti. Taip iškart susiformuoja netaisyklingos mitybos ratas, kuris vėlgi gali skatinti polinkį į nesveiką mitybą ir viršsvorį“, – nurodo specialistė.

Vaikai seka tėvų pavyzdžiu

Mitybos specialistė Danguolė Gasparavičienė įvardina, kad vaikai kasdien privalo valgyti subalansuotą ir įvairų maistą – patiekalus, gaminamus iš įvairių produktų grupių, kaip grūdinės kultūros gaminiai, daržovės, pieno produktai, mėsa ar žuvis.

„Jei šeimoje tėvai valgys sveikus produktus, nesirinks kaloringų, per daug sūrių ar saldžių užkandžių, visuomet teiks pirmenybę daržovėms ir vaisiams, labai tikėtina, kad vaikas taip pat laikysis tokių mitybos įpročių ir, be abejo, nepersivalgys“, – kalba pašnekovė.

Mitybos specialistė akcentuoja, kad tėvai – esminis pavyzdys. Jei tėvai vaikui tik kalbės, kaip svarbu sveikai maitintis, tačiau patys valgys saldainius, riebų maistą, gers saldžius gazuotus gėrimus – vaikas elgsis taip pat.

„Manau, kad ne draudimais reikia vaikus auklėti, o ugdyti jų sąmoningumą, kad sugebėtų vėliau patys atsirinkti ir dar draugams pasakyti, kodėl vienas ar kitas produktas yra nesveika.

Maisto produktų su spalvingomis etiketėmis pasiūla yra didžiulė, todėl reikia mokinti vaikus atsirinkti, kas sveikatai palanku, o kas ne“, – tikina D. Gasparavičienė.

Anot specialistės, norint pasirūpinti vaiko mityba, šeimoje taip pat turėtų vyrauti tradicijos –pusryčiauti, pietauti ar vakarieniauti kartu susėdus prie bendro stalo, o ne įnikus į televizoriaus ar kompiuterio ekranus. Tai padės lengviau ugdyti vaiko sąmoningumą renkantis maistą bei kontroliuoti suvalgomą maisto kiekį.

Šiandien Lietuvoje vis daugėja iniciatyvų, propaguojančių ir skatinančių tarp vaikų sveikos mitybos sklaidą. Vienas tokių projektų – „Sveikatiada“, apimantis daugiau nei 50 proc. Lietuvos ugdymo įstaigų.

Iniciatyva gyvuoja jau 8 metus, o praėjusiais metais įvairiose „Sveikatiados“ projekto organizuojamose sveiką gyvenseną skatinančiose veiklose dalyvavo daugiau nei 20 000 vaikų iš visos Lietuvos. Projekto metu vaikams šiuolaikiškomis, susidomėjimą keliančiomis priemonėmis suteikiama žinių bei praktinių įgūdžių apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)