aA
Nuslūgus abitūros egzaminų karštinei, tūkstančiai šeimų suka galvas, kaip susiklostys tolimesnė jų vaikų ateitis. Ne visi abiturientai ketina likti gyventi „mamos viešbutyje” ir studijuoti gimtajame mieste.
© Shutterstock nuotr.

Daugelis tėvų nerimauja matydami, kad jų sūnus ar dukra jau kraunasi lagaminą iškeliauti iš namų. Ir vis daugiau būsimų studentų mokslus pasirenka ne Lietuvoje, o užsienio šalyse. Nors dar nėra tikslios statistikos, kiek šiemet pačių gabiausių ir geriausių abiturientų paliks Lietuvą, bet daugybė jų jau iš anksto įstojo į užsienio universitetus.

Daugelis savo pasirinkimą grindžia aukštesne išsilavinimo kokybe bei geresnėmis gyvenimo sąlygomis, tačiau tėvai ir būsimi studentai kartais nė nenutuokia, kokias savarankiškumo pamokas ten teks išmokti.

Išmoko „susiveržti” diržą

Olandijoje antrus metus komunikacijos mokslus studijuojantis Karolis tikėjosi, kad vos tik atvykęs čia greitai susiras būstą ir darbą. Tačiau taip neatsitiko. Atvykęs rugpjūčio pradžioje, vaikinas apsigyveno jaunimo hostelyje ir ėmė intensyviai ieškoti kambario, kurį galėtų išsinuomoti. Bėgo dienos, o pinigai tirpo, tad hostelio kambarį pakeitė nakvynė parke ant suoliuko arba geležinkelio stotyje.

Vaikinas, veždamasis pustuščius lagaminus, nesitikėjo, kad per mėnesį nesusiras nei pastogės, nei darbo. Suvalgius paskutinį dešrigalį, namuose aštuonis kartus įpratusiam pavalgyti vaikinui teko išmokti gyventi vandeniu ir oru. Per pirmąsias savaites nukrito trys kilogramai. Šiaip taip susiradęs pastogę, kasdien mynė greito maisto restoranų, paštų tarnybų, prekybos centrų ir kitų įstaigų slenksčius.

Deja, visur pasitikdavo nuginkluojantis klausimas: „Ar jūs kalbate olandų kalba?“

Karolis olandiškai nemokėjo, todėl viltis turėti darbą, o vėliau, padirbus tris mėnesius, ir gauti pašalpą studijoms, išblėso. Šeima išgalėjo sumokėti už jo studijas 6330 litų per metus, padengti nedidelio kambarėlio nuomą, kuri atsieina apie 1000 litų per mėnesį bei skirti kuklią sumą maistui. Vaikinas juokauja, kad taupydamas energiją retai linksminasi, nes paskui labai norisi valgyti.

Maistas Olandijoje nepigus. Naktimis kartais sapnuoja mamos kotletukus su bulvytėmis ir rausvuoju padažu. Karolis pasakojo, kad nors tenka gyventi susiveržus diržą, tačiau komunikacijos studijų programa, universiteto atmosfera, bendramoksliai bei dėstytojai labai patinka. Tai jis apibūdina jaunimo mėgstamais žodžiais: nerealu, pasakiška, žiauriai įdomu…

Anot jo, šios programos esmė - ugdyti kritinį mąstymą, neįstatant studentų į jokius rėmus. Dėstytojai neperša savo nuomonės, kaip vienintelės teisingos, dažnai užduodami klausimą: „Kas pasakė, kad tai yra tiesa ir kam ši tiesa naudinga?”

Vykdama į šią šalį studijuoti ekonomikos Agnė buvo apdairesnė. Ji iš anksto pasirūpino būsto paieška. Tuo besiverčiančiai agentūrai sumokėjo 1200 litų ir sostinėje pastogė jai buvo surasta visai šalia universiteto. Per mėnesį ji už būstą sumoka 1500 litų. Anksčiau girdėta nuomonė, kad išvaizdžioms, komunikabilioms merginoms darbą čia galima susirasti greičiau irgi pasitvirtino. Ji gamina sumuštinius greito maisto restorane. Dirbdama savaitgaliais naktinėje pamainoje, mergina gali save išlaikyti.

Danijoje informacinių technologijų mokslus kremtantis Donatas prieš tai metus nemokamai studijavo Vytauto Didžiojo universitete. Paskui po antrosios egzaminų sesijos pristigus balų, buvo pervestas į mokamą grupę. Mokslams pinigų neturėjo, tad išvyko į Jungtinę Karalystę uždarbiauti. Atgal grįžti studijuoti į Lietuvą nepanoro. Dabar vaikinas dirbdamas dviejuose darbuose uždirba tiek, kad pakanka lėšų išsilaikyti ir sau, ir metais jaunesnei seseriai. Danijoje Europos Sąjungos piliečiams mokslas yra nemokamas. Ne per daug išlaidaujant būstui ir maistui čia reikia apie 24 tūkstančių litų per metus.

Šimtukininkai renkasi užsienį

Mokytis į užsienį studentus vilioja du dalykai: jie nori pažinti kitus kraštus ir įgyti konkurencingą išsilavinimą. Remiantis mokslo ir studijų stebėsenos bei analizės centro „Mosta“ duomenimis, per pastaruosius ketverius metus vis daugiau geriausiai mokyklas baigusių abiturientų pasirenka studijas ne Lietuvoje, o užsienyje. Net 1663 jaunuoliai iš 29,3 tūkst. pernai gimnazijas baigusių abiturientų išvyko studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas.

Daugiausiai abiturientų rinkosi anglakalbes šalis arba tuos universitetus, kuriuose galima studijuoti anglų kalba. Daugiausiai jaunimo pasirenka Jungtinės Karalystės universitetus, bet populiarumu nenusileidžia ir Skandinavijos šalių aukštosios mokyklos.

Kasmet daugėja studentų iš Lietuvos Danijoje bei Olandijoje. Danija vilioja nemokamu mokslu bei modernia studijų sistema – studentai nėra apkrauti atsiskaitymais, daugelis jų vyksta grupėse, o egzaminų metu neretai leidžiama naudotis savo sukaupta medžiaga. Taigi jeigu studentas lankė paskaitas bei atlikinėjo gautas užduotis, užbaigti studijas nekyla sunkumų. O štai Olandija labai patraukli dėl pasaulyje labai aukštai vertinamų universitetų.

Taip pat dėl studijų anglų kalba gausos. Palyginti su Jungtine Karalyste nedidelės studijų kainos bei galimybės dirbantiems studentams gauti pašalpą. Be to, smarkiai skiriasi studijų trukmė. Lietuvoje – bakalauro studijos trunka ketverius metus ir dvejus – magistro, o Olandijoje bakalauro diplomas gaunamas vidutiniškai per trejus metus, o magistro studijoms pakanka vienerių metų.

Visi šie universitetai moksleivius priima dar iki abitūros egzaminų. Todėl čia vertinamos ne vien stojančiojo akademinės žinios, bet ir visuomeninis veiklumas, motyvacija, ryžtas. Dokumentų pildymas atėmė nemažai brangaus dvyliktokų laiko, tačiau tai atsipirko mažesniu stresu prieš brandos egzaminus, kurie mūsų šalyje laikomi visų žinių, įgytų per dvylika metų, atspindžiu.

Laikydamas brandos egzaminus vilnietis Simonas buvo užsitikrinęs vietas dviejuose prestižiniuose Olandijos universitetuose.

„Tikrai nuostabus jausmas laikyti egzaminus, kai žinai, kad jie nelems visos tavo būsimos karjeros, -laimingas kalbėjo vaikinas.- Man nebuvo jokio streso ar baimės blogai pasirodyti, todėl puikiai susidorojau su visomis užduotimis.“

Abiturientas gavo raudonąjį diplomą. Tokius diplomus abiturientai šiemet gavo išlaikę visus egzaminus ne mažiau nei 86 procentais, o dvyliktos klasės pažymių vidurkiai turėjo būti 9-10. Pasak Simono, dabar didžiausias rūpestis – kurioje šalyje ir kokiame universitete pasirinkti studijas. Dabar jaunuoliui atviros durys į tris Danijos ir keturis Olandijos universitetus.

„Įstoti nėra sunku, jei esi motyvuotas bei mokykloje turi gerus pažymius. Tačiau daug studentų atkrenta po pirmųjų metų, kai nesurenka pakankamo kreditų skaičiaus. Todėl ir užsienyje mokslus reikia rinktis apdairiai, pagal savo sugebėjimus ir galimybes“, - toliau pasakoja jis.

Savarankiškumas - ne vien mokyklos prioritetas

Taip pat reiktų nepamiršti, kad teks išmokti ir tos šalies, kur ketinama studijuoti, kalbą, gerai perprasti kultūrą ir tradicijas. Šią informaciją abiturientas susirinko internete susipažinęs su jau tose šalyse studijuojančiais tautiečiais, dalyvaudamas studijų mugėse bendravo su dominančių universitetų atstovais.

Savarankiškumo nestokojantis vaikinas nebijo užverti namų duris ir iškeliauti į pasaulį. Jo nuomone, ne vien mokykla turi parengti gyvenimui. Šeima taip pat už tai yra atsakinga. Be to, kad galėtum išvykti studijuoti svetur turi atlikti didelį parengiamąjį darbą.

Dauguma universitetų reikalauja išlaikyti papildomą anglų kalbos žinių ir gebėjimų egzaminą. Pernai vasarą jis darbavosi pajūrio kavinėje, todėl supranta, kad pinigai ant medžių neauga. Paskui lankė kursus ir įgijo vairuotojo pažymėjimą. Vaikinas neslėpė, kad ir kurioje šalyje bepasirinktų tęsti mokslus, sugrįžti į Lietuvą greitu metu jis neketina.

Jį baugina nedarbas - šiuo metu 26 procentai jaunų žmonių Lietuvoje yra bedarbiai. Taip pat atstumia ir tvyranti didžiulė praraja tarp vyresniosios kartos ir jaunimo, prisitaikėliškumas ir naujovių stabdymas. Vaikinas sako neketinąs vos baigęs mokslus keliauti į darbo biržą.

Visgi, didžiulis jaunimo nedarbas ne vien mūsų valstybės vadovų galvos skausmas. Remiantis tarptautinės darbo organizacijos (ILO) tyrimu, kuriame buvo apžvelgta 178 Europos valstybių situacija paaiškėjo, kad tokiose šalyse kaip Ispanija ir Graikija pernai jaunimo bedarbystė viršijo 50 proc.

Kaimyninėje Latvijoje jaunimo nedarbo lygis yra daugiau negu 30 proc. Tuo tarpu Lenkijoje, kurioje pernai ekonomika augo sparčiausiai, užsienyje mokslus baigęs drąsus ir veiklus jaunimas neatpažįstamai keičia šalį. Išsilavinę jauni žmonės nebijo imtis iniciatyvos, drąsiai kuria darbo vietas ne tik sau, bet ir kitiems.

Neseniai buvo išplatintas šalies Prezidentės pareiškimas, kad kova su jaunimo nedarbu yra vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų. Tik jaunimas mato, kaip vangiai mūsų šalyje reformos skinasi kelią, kad dažnai geros idėjos, nugula valdininkų biurokratiniuose stalčiuose.

Tačiau nepaisant nieko, norėtųsi tikėti, kad dauguma išvykusių mūsų pačių geriausių vaikinų ir merginų, kaip tai atsitiko kaimyninėje Lenkijoje, taip pat sugrįš į Lietuvą su nelengvai įgytu geru išsilavinimu bei darbo patirtimi pakeisti gimtinės veidą. Jaunimas nekantrauja, nori gyventi kitaip, jie tiki savo jėgomis ir viliasi permainų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuvoje – lemtinga diena: renkame valstybės vadovą ir savo atstovus Europos Parlamente VRK centrinė duomenų sistema patyrė trikdžių; nuolat atnaujinama (1642)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuva renka šalies Prezidentą ir 11 Europos Parlamento narių.

Stebuklui prilygusi išsigelbėjimo jūroje istorija įgavo kraupių detalių

Kai ant plausto plaukęs Nathanas Carmanas buvo rastas jūroje, visi jo gailėjo. Tačiau dabar tikros...

Išskirtinis Godos Alijevos interviu jos naujuose namuose: atėjo laikas išgirsti tikrąją skyrybų istoriją (47)

Dainininkė Goda Alijeva pasiryžo itin atviram interviu apie skyrybas su krepšininku Rolandu...

Dargio ir Maurico diskusija apie krizę: atlyginimų augimas irgi gali tapti krize (36)

Jau kurį laiką yra diskutuojama apie artėjančią krizę, bet tikslių prognozių pateikti niekas...

Viena sėkmingiausių Lietuvos manekenių Dovilė Viršilaitė: žmogaus vidus daro milžinišką įtaką išvaizdai (15)

Apie šiandieninį mados ir modelių pasaulį kalbamės su vienu žinomiausių Lietuvos modelių...

Sukrečiantys Černobylio apylinkių tyrimai: be žmonių likusi gamta tiesiog suklestėjo (152)

1986 metų balandžio 26 dieną per techninį bandymą Černobylio atominės elektrinės ketvirtame...

Atlaikę aplinkinių spaudimą, į kelionę leidosi su 10 mėnesių dukryte: patarė, kaip susiplanuoti, kad nesklandumų būtų kuo mažiau (17)

Artėjant vasarai šeimos net ir neseniai susilaukusios vaikų, dairosi, kur gi išlėkti atostogų....

Užkalnio nuosprendis Panevėžiui: gyventojai bus priblokšti (117)

Man atrodo, aš labai gerai mokausi rašyti antraštes. Ryški pažanga. Šiandienai, rinkimų dienai,...

Praeityje rašytos Meghan Markle žinutės atskleidžia tiesą apie jos ir Harry pažintį: tai nebuvo nekaltas atsitiktinumas (18)

Senas Meghan Markle bičiulis ir viešųjų ryšių konsultantas Nickas Ede'as sako, jog...

Jei NATO neliktų amerikiečių: tyrimas parodė, ko vertos Europos ambicijos – Lietuvai grėstų okupacija (550)

JAV pasitraukia iš NATO, Europa lieka viena, o Rusija nieko nelaukia ir puola Lietuvą bei Lenkiją....