„Mes visi, kurie nedirbame fizinio darbo, šiais laikais sėdime daug daugiau nei reikėtų. Bet ypač svarbu užtikrinti, kad subalansuotą fizinę veiklą turėtų ikimokyklinukai ir pradinukai. Šiame amžiuje formuojasi taisyklingo judėjimo įpročiai, galintys išlikti visa gyvenimą. Jei mažyliai pakankamai judės, vėliau fizinė veikla jiems taps įprasta ir bus daug lengviau gyventi sveikai“, – kalbėjo M. Kvietkutė-Greimienė.
Stuburas. Automobilinė kėdutė – ne ergonomiška kėdė su taisyklinga nugaros atrama. Kad ir kaip jos būtų reklamuojamos, kėdutės kuriamos taip, kad vaikui geriau jose miegoti nei sėdėti. Jose mažylis įspraudžiamas tarp įvairių paminkštinimų, dėl jų atsipalaiduoja stuburą laikantys raumenys. Ilgiau važiuojant jie ima glebti. Dėl šventos ramybės tėvai vaikui dažnai į rankas įbruka planšetę, mobilųjį telefoną ar knygutę. Žiūrėdamas į ją, vaikas nuleidžia galvą ir pečius, taip dar labiau atpalaiduodamas ir silpnindamas stuburo raumenis.
Kūno raumenynas. Tuo metu sumenksta viso kūno raumenų tonusas. Kartais tokia atpalaiduota raumenų būklė yra vertinga – pavyzdžiui, miegant ar atliekant atsipalaidavimo pratimą po jėgos pratimų. Bet važiuojant automobilyje tokios būklės raumenys ne atsigauna, o glemba, jų tonusas mažėja.
Rega. Važiuodami automobiliu, ypač mieste, vaikai dažniau žvelgia į planšetės ar telefono ekraną nei pro langą. Tai – dar viena priežastis vystytis trumparegystei.
Dėmesio koncentracija. Nors dauguma mažų vaikų nuolat būna „čia ir dabar“, automobilis neretai tampa vieta, kurioje jie persijungia į filmukus, blaškosi, dažnai net nebepastebi to, kas vyksta aplinkui, už mašinos lango. Vėliau tai gali atsiliepti sumenkusio gebėjimu koncentruoti dėmesį ir pilnai dalyvauti aplinkos vyksme.
Lankstumas. Daug sėdinčių žmonių lankstumas mažėja, o šiandien vis daugiau jų – net vaikų – ateina į užsiėmimus su jau sutrumpėjusiomis kojų sausgyslėmis ir sunkiai tiesiomis kojomis pasiekia grindis. Prastėja ir vaiko laikysena, nes sėdint automobilyje viršutinės kūno dalies raumenys labai įsitempia, o apatinės – suglemba. Gali būti, kad labai daug sėdintis vaikas susirgs skolioze, suriečiančia visa figūrą į klaustuką.
Viena iš jų – linksmieji tempimo pratimai. „Išlipus iš mašinos po ilgesnės kelionės ir tėvai, ir vaikai gali kartu tiesiog pasirąžyti. Tai padės ištempti sutrumpėjusius raumenis, suaktyvinti kraujotaką“, - kalba M. Kvietkutė-Greimienė. Tėvai, vežę du vaikus, jiems gali pasiūlyti „pasverti druską“ ar palenktyniauti apibėgant kelis ratus aplink mašiną.
Namuose irgi verta pasirūpinti lankstesniu ir aktyvesniu vaiko buvimo. Anot trenerės, pigi ir paprasta, bet efektyvi priemonė – skersinis. Jį galima pritvirtinti vaiko kambario durų ertmėje, kad mažylis kasdien galėtų pakaboti, išsitempti, o tuo pačiu ir pasisupti.
„Jei namie žiūrite televiziją, skaitote knygą ar tiesiog kalbatės su vaiku, geriausia padėtis tai daryti – gulint ant pilvo. Pradžioje gali būti neįprasta, bet ir patys pastebėsite, kaip jūsų stuburas ims už tai dėkoti. Nugarai tokia padėtis labai gera. Ji patenka į taisyklingą poziciją, o stuburas saugomas nuo iškrypimo“, – pataria trenerė.
Kai namie vaikai žaidžia sėdėdami ant grindų, jie mėgsta pasikišti po savimi kojas. Būtų sveikiau, jei tėvai išmokytų juos sėdėti lotoso poza: tada net sėdima veikla taps mažu jogos užsiėmimu.
Na, o dieną M. Kvietkutė-Greimienė visiems miesto vaikams ir tėvams pataria užbaigti pasivaikščiojimu. Per dieną vaikščioti vaikai turėtų mažiausiai pusvalandį, o kuo daugiau – tuo geriau. Ypač kai šeima jau išjungia visus kompiuterius, planšetes ir telefonus ir grįžę namo jos nariai tik valysis dantis ir gulsis į lovą.