Konferencijos tikslas - atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria vyrai, siekdami suderinti šeimą ir karjerą, bei tėvystės atostogas pristatyti kaip vieną iš strategijų lyčių lygybei padidinti.
Pasak Lygių galimybių kontrolierės Aušrinės Burneikienės, Vilniuje vykusi konferencija yra Europos Sąjungos finansuojamo projekto "Modernūs vyrai išsiplėtusioje Europoje: pažangių lyčių lygybės strategijų paieška", kurį laimėjo minėta tarnyba, dalis.
Šiuo metu vis populiarėjančios vyriškumo studijos atskleidžia, kad šiandieninėje visuomenėje vyrų vaidmuo šeimos gyvenime, o ypač vaikų priežiūroje, tampa vis reikšmingesnė vyriškos savirealizacijos dalimi nei bet kada anksčiau.
Vyriška globa tuo ir ypatinga, kad ji įgauna savitą formą, raišką ir yra ne mažiau vertinga vaikų bei kitų šeimos narių gyvenime. Kuomet vyrų ir moterų globa priimama be kompleksų ir išankstinių nusistatymų, vyriška globa gali palaipsniui transformuoti hegemoninio vyriškumo normas ir atverti erdvių naujoms vyriškumo realizacijos formoms.
Tėvystės atostogomis Lietuvoje naudojasi vos 1 proc. vyrų
Pasak viešosios įstaigos „Ekonominiai, socialiniai ir teisiniai projektai“ projektų koordinatoriaus Algio Davinavičiaus, Lietuvos įstatymai numato galimybę tėvui eiti vaiko priežiūros atostogų, tačiau šiuo metu turima teise pasinaudoja apytiksliai 1 proc. vyrų. Atostogų metu mokama 70 proc. darbo užmokesčio.
Kaip rodo praktika, Lietuvoje šiuo metu tėvystės atostogų eina aukštesnio išsilavinimo moderniai mąstantys vyrai, taip pat tie, kurių žmonos turi gerai apmokamus darbus. Ekonominis tėvystės aspektas yra svarbus šeimos ir vaikų gerovei.
Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Socialinių tyrimų centro darbuotojai, atlikę tėvystės tyrimą, skatina stiprinti tėvystės atostogų ekonominę naudą. Rekomenduojama ne tik didinti tėvystės/motinystės atostogose esančių tėvų kompensuojamo uždarbio dydį (t.y. didinti socialinę globos vertę), bet ir skatinti šeimai draugiškos darbo aplinkos formavimą bei darbdavių jautrumą vyrams, nusprendusiems rūpintis savo šeima ir norintiems patiems globoti savo vaikus.
Galimybe eiti vaiko priežiūros atostogų vyrai mažai naudojasi visoje Europoje. Geriausia padėtis yra Islandijoje, kur 2000 metais buvo priimtas įstatymas, kiekvienai naujagimį auginančiai šeimai suteikiantis 9 mėnesius apmokamų atostogų - 3 mėnesius motinai, 3 mėnesius tėvui ir 3 mėnesius bet kuriam iš jų.
Islandijoje tėvui skiriamų atostogų laiku negali pasinaudoti motina: tėvui nusprendus nepasinaudoti turima teise, šeimai skiriamų vaiko priežiūros atostogų laikas sutrumpėja iki 6 mėnesių.
Atostogų metu mokama 80 proc. darbo užmokesčio. Šia galimybe dabar pasinaudoja 85-90 proc. tėčių Islandijoje.
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių tyrimų centro darbuotojai atliko tėvystės tyrimą, iš kurio paaiškėjo, jog vienas pagrindinių veiksnių išeiti tėvystės atostogų buvo finansinis veiksnys.
Kaip matyti iš interviu, finansiniai apskaičiavimai itin svarbūs Lietuvoje, kur daliai gyventojų mokamas neoficialus atlyginimas („vokelyje“), ir tiems, kas oficialiai uždirba mažiau, imti motinystės ar tėvystės atostogas nėra finansiškai naudinga.
Iš apklaustų tėčių retas turėjo aiškų modelį, ką reiškia būti geru tėčiu. Dauguma vyrų, kaip vieną iš svarbiausių gero tėčio bruožų, išskyrė artumą vaikui, rūpinimąsi ir nuolatinį kontaktą su juo.
Kalbėdami apie bendravimą su vaiku, kai kurie tėčiai pabrėžė kantrumą kaip itin svarbų gero tėčio bruožą. Kitiems atrodo, kad vaiko požiūriu žvelgiant, geresnis tėtis yra atlaidesnis, daugiau leidžiantis ir atleidžiantis savo vaikams. Dar kitiems geras tėtis yra tas, kuris sugeba išlaikyti, aprengti ir pavalgydinti vaikus.
Daugumai tėčių tėvystės atostogos atrodė visai negresiančios jų vyriškumui, kadangi jos nesančios nei vyriškos, nei moteriškos. Kai kurių vyrų manymu, šios atostogos apskritai neturi jokios įtakos jų vyriškumui. Kaip parodė interviu, visi tėčiai neabejojo savo kaip vyrų tapatybe, nepaisydami skeptiškų, o kartais ir neigiamų aplinkinių reakcijų.
Daugiau nei pusei respondentų, nusprendusių išeiti tėvystės atostogų, neiškilo jokių problemų su darbdaviais: jie nesipriešino ir viską greitai sutvarkė. Kelių vyrų darbdaviai buvo nepatenkinti ir nenorėjo išleisti juos tėvystės atostogų.
Pasak apklaustųjų, nors kolegos ir buvo nustebę, vyravo teigiamos reakcijos, visų pirma, dėl to, kad jie yra vertinami kolektyve ir kad kai kuriose darbo vietose daugumą sudaro moterys. Ne vienas apklausoje dalyvavęs vyras paminėjo, kad bendradarbiai ir kolegos pašaipiai reagavo sužinoję tėvystės atostogų išėjusių vyrų apsisprendimą.
Apklaustieji vyrai teigė, jog su didžiausiomis problemomis jie susidūrė “Sodroje”. Nors 2002 metų Lietuvos Respublikos darbo kodeksas garantuoja tėvo teisę pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis ir grįžti į tą pačią darbo vietą, pačioje “Sodroje” trūksta elementarios informacijos apie tėvystės atostogas. Dažnas “Sodros” darbuotojas nieko apie jas nebuvo girdėjęs, todėl vyrai buvo siuntinėjami iš vieno kabineto į kitą.
Tyrimą atlikę darbuotojai pabrėžė įdomų faktą, kad daugelis artimųjų ir net nepažįstamų asmenų suprato tėvystės atostogų išėjusius vyrus. Pradinę aplinkinių nuostabą dažniausiai lydėjo jų pagarba išdrįsusiam tai padaryti vyrui.
Pasak tėčių, vyrai gali išreikšti savo vyriškumą, prižiūrėdami vaiką ir juo rūpindamiesi. Tačiau šiuo aspektu žvelgiant į tėčių atsakymus, susiduriama su paradoksu. Nors ir nelaikydami vaiko priežiūros moterišku darbu, kai kurie iš jų lygino tėvystę su buvimu mama, o vaiko priežiūrą apibūdino kaip moterišką.
Daugumai apklaustųjų atrodo, kad moteriai lengviau prižiūrėti vaiką nei vyrui, nes moteriai tai įgimta, o vyras gali šito išmokti.
Svarbiausia susidėlioti prioritetus
Konferencijoje dalyvavęs švedas Frederikas Lundkvistas džiaugėsi buvęs tėvystės atostogų, nes augindamas savo dukrą Luizą įgijo daug naudingos patirties. 33 metų F. Lundkvistas nemano iššvaistęs laiką, kurį skyrė dukters priežiūrai, nes labai vertina savo šeimą ir džiaugėsi galėdamas kartu su žmona auginti savo atžalą.
Kaip vieną privilegijų, auginant savo dukrą, F. Lundkvistas įvardijo nuolatinį, malonų aplinkinių dėmesį. Vyriškis susilaukdavo daugybės malonių žvilgsnių, replikų ir patarimų darydamas tai, ką daugelis laiko savaime suprantamu dalyku, kai tuos pačius buitinius darbus (skalbia, apsiperka parduotuvėse) daro moteris.
„Svarbiausia susidėlioti prioritetus (kas svarbiau – darbas ar šeima) ir mėgautis tuo, ką darai“, - savo nuomonę išdėstė F. Lundkvistas.
Konferencijoje dalyvavusi estė pasakojo apie tėvystės atostogų tradicijas savo šalyje ir pabrėžė, jog atlikus tyrimus paaiškėjo, jog ne tik vyrams, bet ir moterims būdingos stereotipinės problemos. Kai kurios moterys mano, kad leisti vaiką auginti vyrui ar leisti savo atžalą į vaikų darželį yra pernelyg žiauru.
Diskutuodami konferencijos dalyviai priėjo vieningos išvados, jog tėvams, norintiems eiti tėvystės atostogų, reikėtų išmokti susidoroti su vidiniais tabu, tam, kad galėtų kovoti su išoriniais stereotipais.
