Viena iš jį parengusių pedagogių, Šiaulių Gytarių progimnazijos pradinių klasių mokytoja Jolanta Skridulienė sako, kad šis apdovanojimas – smagus įvertinimas, tačiau priduria, kad mokyklai pasiruošti padeda ne tik tinkamos mokymo priemonės. Vienas svarbiausių dalykų, anot jos, kaip prie vaiko pasiruošimo pirmosioms pamokoms prisideda tėvai.
Mokykloje – kaip gyvenime
Minėtas komplektas, skirtas 6 metų vaikams pasirengti mokytis pagal pradinio ugdymo programą bei ugdyti kasdieniam gyvenimui būtinas kompetencijas, Frankfurto knygų mugėje nurungė 36 kitų šalių mokomuosius komplektus. EEPG vadovės teigimu, tai rodo, kad Lietuvos priešmokyklinio ugdymo priemonių lygis – vienas aukščiausių Europoje.
Viena iš šio komplekto rengėjų, integruoto ugdymo ekspertė J. Skridulienė sako, kad rengti šį komplektą buvo nemenkas iššūkis.
„Dažnai klaidingai manoma, kad mokyklos dar nelankančiam vaikui svarbu tiesiog turėti knygelių, tačiau iš tiesų vaikus reikia mokyti integruotai. Vaikas turi veikti – išbandyti, ragauti, pažinti – tik taip jis gali lavinti įgūdžius. Tai su kolege Vilija ir stengėmės perteikti šiame komplekte“, - teigia mokytoja.
Integruotame komplekte, kurį sudaro įvairios priemonės – nuo mokytojo knygos iki garso įrašų, pateikiamos šiuolaikinės, vaikams artimos pažinimo situacijos, daug bandymų, eksperimentų, veiklų gryname lauke, kūrybinės, bendradarbiavimo užduotys, žaidimai, skaitymas, rašymas, braižymas, spalvinimas ir t.t.
„Rengdamos šį komplektą, mąstėme labai paprastai – gyvenime nebūna atskirų dalykų. Nėra atskiros lietuvių kalbos, matematikos ar pasaulio pažinimo, todėl ir į šį komplektą žvelgėme kaip į integruotą medžiagą. Kuo ji įvairesnė, tuo lengviau vaikams mokytis“, - sako J. Skridulienė.
Svarbu – tinkamai pasiruošti
23 metus su pradinukais dirbančios mokytojos teigimu, mokymo medžiagos pedagogams nestinga, labiau trūksta laiko tinkamoms priemonėms atsirinkti.
„OPA PA!” – pirmasis toks integruotas mokymo komplektas, tačiau kalbant apskritai, mokymo medžiagos pedagogams netrūksta. Svarbu tinkamai atsirinkti, kokią naudoti, kokiems vaikams pritaikyti. Vaikų yra su įvairiausiai poreikiais, mokykloje stengiamės atsižvelgti į visus ir rasti geriausią lavinimo priemonę. Svarbiausia, mano nuomone, naudoti bendrą sistemą, o ne atskirus metodus“, - teigia J. Skridulienė.
Jos teigimu, dar svarbiau, kaip vaikai paruošiami mokyklai ir mokymuisi, o prie to labiausiai gali prisidėti tėvai.
„Jeigu vaikai ateina į mokyklą gerai pasiruošę, su jais dirbti būna daug lengviau. Kad ir kaip banaliai skambėtų, bet tai labiausiai priklauso nuo šeimos. Taip pat – nuo genų, motyvacijos. Smagu, kai vaikams, ypač priešmokyklinukams, pradinukams, netrūksta noro mokytis – jie taip trokšta būti didesni, „suaugę” ir patirti tą džiaugsmą, kai iš darželio pereina į mokyklą“, - šypsosi mokytoja.
Anot jos, renkantis priemones ugdymui namuose, svarbu, visų pirma, atsižvelgti ir į pačių vaikų nuomonę.
„Vaikams turi būti leista išreikšti, ar jiems patinka viena ar kita knygelė. Dar būtų gerai, jeigu tėvai nemokytų vaikų rašytinių raidžių ir rašytinių skaičių. Pasitaiko, kad knygelės būna parašytos netaisyklingai, vaikas įgyja netinkamus įgūdžius, o vėliau mokykloje būna sudėtinga jį išmokyti iš naujo“, - sako J. Skridulienė.
Vaikams skirti kuo daugiau dėmesio
Pradinių klasių mokytojos teigimu, vienas svarbiausių dalykų tėvams, norintiems, kad vaikams mokykloje sektųsi kuo geriau, skirti jiems kuo daugiau dėmesio.
„Vaikai dažniausiai daro ne tai, kas jiems sakoma, o elgiasi pagal pavyzdį, kurį mato. Reikia su vaikais daug kalbėtis, taip jų žodynas bus platesnis. Dar labai svarbu, kad šeimoje būtų ugdomi socialiniai įgūdžiai – gerai, kai atėjęs į mokyklą, vaikas jau moka pats apsirengti, užsirišti batus. Šie įgūdžiai turi būti ugdomi šeimoje“, - sako J. Skridulienė.
Pasak jos, taip pat svarbu, kad vaikams šeimoje būtų ugdomi ir, atrodytų, visiškai įprasti įgūdžiai.
