Kartą teko kažkur nugirsti ar perskaityti puikią lekciją. Nepamenu, deja, autoriaus. Jeigu keliais žodžiais – mūsų kultūra pernelyg orientuojasi į vaikus.
© Shutterstock

Jeigu anksčiau vaikai namuose turėjo savo vietą – vaikų kambarį, o visa kita erdvė priklausė suaugusiems ir kažkurios buto dalys, pavyzdžiui, tėvo kabinetas, buvo vaikams uždrausta zona, tai dabar vaikų pilni namai, visame bute jie „pasižymi teritoriją“ savo žaislais, naktipuodžiais, daiktais ir betvarke.

Jeigu anksčiau mergaitėms patiko nešioti mamos sukneles ir batus, tai dabar mamos rengiasi kaip paauglės ir greičiau būtent jos „pasiskolins“ drabužius iš dukters garderobo.

Tame yra daug pliusų – daugiau dėmesio, daugiau rūpinimosi, daugiau laisvės.

Ir daug minusų – mažiau apribojimų, kurie yra ne mažiau svarbūs už rūpinimąsi, tiesą sakant jie yra viena iš rūpinimosi formų. Ir, kaip bebūtų keista – mažiau galimybių. Ta prasme, kad vaikams „nėra kur augti“. Palaipsniui prarandama suaugusio žmogaus pozicija ir suaugusi erdvė.

Prisiminiau šią lekciją, nes ji susijusi su tuo, ką stebiu praktikoje. Keičiasi „gerų tėvų“ vaizdinys. Jeigu anksčiau svarbus kriterijus priimant sprendimą buvo numatoma kitų tėvų, giminaičių, mokyklos, kaimynų ir t.t. reakcija (įvertinimas), tai dabar rūpi kaip reaguos pats vaikas: jis nepanorės, jam nepatiks, jis prieštaraus…

Vaiko nuomonė, be jokios abejonės, svarbi. Ir kuo jis didesnis, tuo labiau į ją reikia atsižvelgti. Noras išgirsti vaiką ir jį suprasti – didžiulė vertybė. Ir vis dėlto, priimti ir įgyvendinti nemalonius, tačiau būtinus sprendimus – tai tėvų pareiga ir atsakomybė. Jos negalima užkrauti vaikams.

Keli pavyzdžiai

Kreipėsi mama, jos 15 metų dukrai anoreksija. Reikalinga psichologinė pagalba. Klausiu apie mergaitės svorį. Mažiau nei 40 kilogramų. Nieko nebus, sakau mamai, čia jau į ligoninę reikia guldyti. Šiandien. Tiesiog dabar. „O ji nenorės“. – sako mama. Aiškinu jai, kad tai jau gyvybės ir mirties klausimas tokioje stadijoje. Mama linksi galva: „Taip, taip, suprantu. Bet ji man paskui to niekada neatleis“.

Tai, žinoma, kraštutinis atvejis. Tačiau, deja, ne toks jau retas.

Kitas pavyzdys.

Į konsultaciją atėjo mama, kuri paėmė globon mažylį. O jos pačios jaunesnis sūnus, savaime aišku, pavydi, reikalauja, kad įvaikintą tučtuojau grąžintų atgal. Mama protinga, atsakinga, ji žino, kad pavydas neišvengiamas. Ji aiškina, kad niekur vaiko neatiduos. Ir tuo pat metu jai labai norisi, kad viskas vyktų taikiai, sklandžiai. O jos tikriems vaikams išties blogiau: mažiau dėmesio, rūpinimosi, erdvės, mažiau laiko, praleidžiamo su mama. Daugiau pareigų. Tai buvo ne jų sprendimas, nors jie, žinoma, davė sutikimą. Ir ši situacija sukelia daug negatyvių jausmų: pyktį, nuoskaudas, pavydą, pasipiktinimą, susierzinimą.

Tačiau sprendimą priėmė suaugusieji, ir jis nepasikeis. Yra skirtumas tarp paaiškinimo: „tu suprask, jis juk irgi žmogus, kaip mes galim jį atgal atiduoti?“ ir žodžių: „jis dabar gyvena ir gyvens su mumis“. Abu paaiškinimai nulemia, kur vaikas nukreips savo pastangas. Pirmuoju atveju jis gali nuspręsti padaryti įbroliui gyvenimą visiškai nepakeliamą, tikėdamasis pasiekti trokštamo rezultato. Juk mama prašo jo „supratimo“, mamai tas „supratimas“ labai reikalingas. Antruoju atvejui vaikas turės surasti būdų, kaip adaptuotis prie neišvengiamos situacijos ir sureguliuoti santykius su naujai atsiradusiu broliu.

Belieka pridurti, kad kai tik mama aiškiai parodė jam savo tvirtą poziciją, sūnaus elgesys „stebuklingu“ būdu pasikeitė.

Tėvams būtina visais įmanomais būdais susirasti šį resursą – brandaus, ramaus, užtikrinto pasiruošimo prisiimti sau atsakomybę žmogaus poziciją. Atsparumo, būtino, kad pasinaudotum teise būti nemaloniu tėvu. Sugebėjimo pasakyti „ne“ savo vaikui. Netapti jų emocijų vergu. Ir nesijausti, visa tai darant, monstru.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Vilniaus autobusų stoties privatizavimo istorijoje – labai garsios pavardės (174)

Sostinės vadovams ir vieno iš svarbiausių miesto transporto centrų – Vilniaus autobusų stoties...

Vadovų apklausa žada gerų naujienų laukiantiems didesnių algų (66)

Net 97 proc. įmonių vadovų ketina kelti atlyginimus darbuotojams kitais metais. Tai parodė...

Už namą Laurų kvartale milijono neužteks (62)

Namai Vilniaus Laurų kvartale parduodami retai. Dar rečiau apie tokius objektus pranešama skelbimų...

Kinijos propagandos mašina: cenzūra nuo politinės minties iki lytinių santykių (23)

Jei kontroliuojate viešąją komunikaciją, tai galite kontroliuoti, ką žmonės galvoja ir kaip jie...

NBA sezono startas: K. Irvingo sugrįžimą į Klivlandą užgožė kraupi G. Haywardo trauma (2)

Pirmasis 2017-2018 metų NBA reguliariojo sezono susitikimas padovanojo žiūrovams itin gražią ir...

Prabangus dangoraižis smenga ir svyra (4)

58 aukštų San Fransisko dangoraižis smunka ir krypsta į šoną – gyventojai teigia, kad jų...

„Lietuvos automobilis 2017“: teisininkų favoritai – prabangūs modeliai (1)

Tęsdamas išskirtinį mūsų šalyje nacionalinį „Lietuvos automobilio 2017“ projektą, DELFI...

„Real“ Madride nesugebėjo palaužti „Tottenham Hotspur“ pasipriešinimo „Spartak“ ir „Liverpool“ prapliupo įvarčiais (13)

UEFA Čempionų lygoje H grupės lyderių Madrido „Real“ ir Londono „ Tottenham Hotspur “...

Tyrimas: žiniasklaidoje labiausiai matomi didžiausi miestai, kurortai konkuruoja stipriau (2)

Žiniasklaidos dėmesys, skiriamas didiesiems Lietuvos miestams, pasiskirsto daugmaž tolygiai pagal...

Aktorės G. Spanic gyvenimas mažai kuo skiriasi nuo jos vaidintų muilo operų pamatykite, kaip ji atrodo dabar! (1)

Žinomos Venesuelos aktorės Gabrielos Spanic , kurią Lietuvos žiūrovai puikiai pažįsta iš...