2004 metais buvo pataisytas Migracijos departamento veiklą šioje srityje reglamentuojantis įstatymas: anksčiau leidimo laikinai gyventi Lietuvoje reikėdavo neišduoti, "jei sudaryta fiktyvi santuoka", o pataisytame įstatyme teigiama, jog leidimo negalima išduoti, "jei yra rimto pagrindo manyti, kad santuoka fiktyvi". Dėl šios pataisos departamento darbas šiek tiek palengvėjo.
Jaunikiui - 20, jaunajai – 70
Imigracijos skyriaus vedėja Violeta Rožkovienė kaip įtartinos santuokos atvejį pateikė LŽ pavyzdį, kai prieš kelerius metus buvo bandoma "jaunikiui" gauti leidimą gyventi Lietuvoje: vyras - 20-metis afrikietis, žmona - 70-metė Lietuvos pilietė.
Tačiau ne visų santuokų fiktyvumas toks akivaizdus. Kai kurios jų sukelia įtarimų tik paanalizavus duomenis. Pavyzdžiui, iš vienos buvusios sovietų respublikos į Lietuvą keliaujanti ką tik išsiskyrusi pora atkreipė dar mūsų konsulato darbuotojų dėmesį: buvę sutuoktiniai vienu metu paprašė Lietuvos vizų ir abu nurodė vykstantys tuoktis su Lietuvos piliečiais tame pačiame provincijos mieste. Paaiškėjo, kad jie susituokė irgi su neseniai išsiskyrusia pora. Prašydami leidimų gyventi Lietuvoje užsieniečiai nurodė tą patį adresą - neva jie su naujomis antrosiomis pusėmis gyvena tuose pačiuose namuose.
Pagauna meluojančius
Įtarus, kad santuoka fiktyvi, pora tikrinama: abu atskirai, bet vienu metu apklausiami pagal specialų klausimyną, kuriame yra maždaug 20 klausimų. Jei reikia, užduodama ir papildomų klausimų.
Dalį nepasirengusių "sutuoktinių" pavyksta demaskuoti - smarkiai nesutampa pažinties data ir aplinkybės, vyras nežino uošvės ar žmonos vaikų vardų, abu painiojasi kalbėdami apie didesnius buities pirkinius ir pan. Pasak V.Rožkovienės, būna, kad vienas sutuoktinis pasakoja, kaip ir kur atšventė vestuves, o antrasis sako, jog vestuvių puotos išvis nebuvo. Kitu atveju "jaunikis", neva gyvenantis su "žmona", net nežino, ar ji turi vaikų.
Migracijos departamento tarnautojai pasakojo apie Ukrainos pilietį, vedusį asocialią prasigėrusią Lietuvos pilietę, turinčią 4 vaikus. Kol jis važinėjo į Ukrainą ir atgal, "žmona" pagimdė dar vieną kūdikį ir suteikė jam ukrainiečio pavardę. Tačiau apklausiant paaiškėjo, kad "tėvas" net nežino naujagimio vardo ir lyties.
Jei per apklausą nesutampa tik pora neesminių atsakymų, leidimas gyventi Lietuvoje dažniausiai išduodamas. Bet akivaizdžiai meluojantieji leidimų negauna. Beje, Migracijos departamentas gali neapsiriboti klausimynu - kartais ir policijos paprašoma patikrinti, ar sutuoktiniai tikrai gyvena drauge, pakalbinti jų kaimynus ir t. t.
Tokiais atvejais užsieniečiai Migracijos departamento sprendimą gali apskųsti teismui. Tačiau, pasak V.Rožkovienės, iki šiol teismai nėra panaikinę nė vieno atsisakymo išduoti leidimą įtarus fiktyvią santuoką.
Santuokos neanuliuojamos
Net ir teismui pripažinus, kad leidimas gyventi Lietuvoje neišduotas pagrįstai, santuoka neanuliuojama. Pagal įstatymus teismas ją gali panaikinti tik vieno iš sutuoktinių prašymu arba prokuratūros teikimu. Tačiau tokių atvejų - vienetai. Generalinės prokuratūros žiniomis, praėjusiais metais Migracijos departamento prašymu prokuratūra į teismą dėl santuokos anuliavimo kreipėsi vieną kartą. Siekiama panaikinti fiktyvią libaniečio ir Lietuvos pilietės santuoką Kaune. Tačiau teismas šio ieškinio dar neišnagrinėjo.
Beje, kai kurie užsieniečiai pasižymi ypač dideliu užsispyrimu ir noru įsikurti Lietuvoje. Tokio atkaklumo pavyzdys gali būti Baltarusijos pilietis, vedęs Lietuvos pilietę. Negavęs leidimo laikinai gyventi šalyje jis po metų vėl kreipėsi į Migracijos departamentą su analogišku prašymu (įstatymai tai leidžia). Kai nepavyko ir antrąkart, vyras išsiskyrė su "žmona" ir vedė kitą, o dabar vėl prašo leidimo apsigyventi Lietuvoje.
Už pinigus
Tarp 25 užsieniečių, kuriems per pastaruosius dvejus metus atsisakyta išduoti leidimus gyventi Lietuvoje dėl įtarimų sudarius fiktyvias santuokas, pirmauja ukrainiečiai - 7. Kiti demaskuotieji buvo atvykę iš Kinijos, Moldovos, Rusijos, Libano, Pakistano, Baltarusijos, Azerbaidžano, Armėnijos ir Gruzijos. Tarp jų - 6 moterys iš Ukrainos, Armėnijos ir Gruzijos.
Migracijos departamento duomenimis, Lietuvos piliečiai daug rečiau įsipainioja į fiktyvių santuokų aferas nei Lietuvos pilietės ar moterys, turinčios leidimus nuolat gyventi Lietuvoje. Tarp netikrų nuotakų yra moterų iš įvairių socialinių sluoksnių, bet jas vienija finansinės problemos. "Iš idėjos turbūt niekas to nedaro", - sakė V.Rožkovienė. Kai kurios tariamos sutuoktinės, įkliuvusios per apklausas, net prisipažįsta ištekėjusios už pinigus. Pasitaiko atvejų, kai asocialios moterys į aferą įsivelia už palyginti visai menką kelių šimtų litų užmokestį.
Dažniausiai fiktyvių sutuoktinių ieškoma per pažįstamus. Bet vis populiarėja "nuotakų" paieška internetu. LŽ atlikus paprasčiausią eksperimentą ir internete paskelbus, kad už atlygį ieškoma Lietuvos pilietė, galinti fiktyviai ištekėti už užsieniečio, pasiūlymu susidomėjusią moterį pavyko rasti per pusdienį.
Mišrios vedybos
Per praėjusius metus Migracijos departamentas gavo 2495 prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje vedybų pagrindu.
Statistikos departamento duomenimis, 2006-aisiais (pernykščiai duomenys dar neapibendrinti) Lietuvoje įregistruotos 21 246 santuokos, iš jų apie pustrečio tūkstančio - su užsienio valstybių piliečiais. Užpernai Lietuvoje vedė 1904 užsieniečiai vyrai, ištekėjo keli šimtai iš svetur atvykusių moterų.
Tarp užsieniečių, vedančių lietuvaites, ryškiai pirmauja vokiečiai - 380. Antrojoje vietoje - amerikiečiai (263), trečiojoje - Rusijos piliečiai (169). Tarp egzotiškų šalių, kurių piliečiai susituokė su Lietuvos pilietėmis, yra Nigerija (10), Egiptas (13), Turkija (37), Sirija (7), Filipinai (1), Pakistanas (17), Nepalas (1), Marokas (4), Jamaika (1), Iranas (7), Irakas (6), Bangladešas (1), Afganistanas (6), Albanija (13), Indonezija (2), Indija (12), Kamerūnas (3), Šri Lanka (2), Kinija (3) ir t. t.
