Taip pat uždaras, kai matau, kad kažko nuliūdęs, bet nieko nesako... Jam sunkiau ir bendrauti su bendraamžiais, sako, kad emocijas išlieja piešdamas, siūlau rašyti bent, jei kalbėtis nenori. Kalba retai, nes nenori, atseit, kaip sako, išdavinėti savo paslapčių, nori jas žinoti vienas. Padėkit.

Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė

Iš to, ką parašėte, nėra aiški tokio vaiko elgesio priežastis. Tačiau neretai panašaus amžiaus vaikai labiausiai reaguoja į du dalykus: santykius su tėvais ir bendraamžiais. Visgi jausdamasis saugus namuose, vaikas dažniausiai lengviau išgyvena nesėkmes su bendraklasiais ar kitų grupių atstovais.

Klausiate, kaip padėti vaikui atsiskleisti. Pirmiausia vertėtų investuoti laiko ir energijos į santykių su juo kūrimą ir padėti jam pamilti save. O tai galima padaryti, parodant jam kuo daugiau dėmesio.

Drąsinkite ir džiaukitės garsiai savo vaiku. Pastebėkite jo pastangas, skatinkite jo kūrybiškumą, susigalvojant įdomias veiklas, padėkite jam ir džiaukitės, kai jam tai pavyksta. Sakykite, kad jį mylite, kad jis jums svarbus.

Lieskite savo vaiką. Nepamirškite apkabinti, kai jis yra nuliūdęs, paglostyti, pasigalynėti ar kitaip leisti pajausti, jog jis jums rūpi, jog esate su juo.

Būkite su juo. Tai bene pagrindinis dalykas, kurio gyvybiškai reikia kiekvienam vaikui. Labai svarbu mažiausiai kartą per savaitę po kelias valandas skirti jūsų bendrai veiklai. Kartu galite galvoti, kaip galima įdomiai praleisti popietę ar vakarą.

Skatinkite ir išlaukite, kol vaikas pats pateiks kokią nors idėją. Nepulkite nurodinėti ar siūlyti. Kartu galite žaisti jo mėgiamus žaidimus, žiūrėti filmą ir po to aptarti, eiti pasivaikščioti, kepti pyragus, spręsti galvosūkius ir panašiai. Svarbiausia, kad tai būtų tik jūsų dviejų laikas. Be kitų šeimos narių, draugų, telefonų ir panašiai. Šio laiko metu visas dėmesys turi būti skiriamas tik vaikui. Minėjote, kad šeimoje yra dar vienas mažylis. Jam tai irgi yra reikalinga.

Rašėte, kad vaikas savo jausmus gali išreikšti piešdamas. Tai yra labai daug. Nereikėtų prašyti, kad jis tai darytų kaip nors kitaip. Atvirkščiai, skatinkite tokį emocijų išsakymo būdą. Galite kartu piešti. Svarbiausia - domėtis jo piešiniais, klausti, ką jis nupiešė. Priimdama tokį jo būdą, jūs užsitarnausite vaiko pasitikėjimą, kuris galbūt prakalbins jūsų mažylį.

Iš to ką parašėte, panašu, kad vaikas jaučiasi vienišas, nesuprastas. Kurdama su juo santykius, padėsite jam ugdyti pasitikėjimą kitais, kas palaipsniui skatins jo atsivėrimą, mažins liūdesį. Jei turite galimybę, vertėtų pasinaudoti vaikų psichologo pagalba. Jis padėtų aiškiau įvardinti problemą ir jos priežastis, o tuo pačiu atrasti tinkamiausią sprendimą.

Sėkmės. Vaida

Rašykite: psichologui@delfi.lt

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)