Tėvams būna šokas
Vilnietės Aurelija ir Gerda sako buvusios šokiruotos, kai sulaukė skambučio iš darželio: „nustatyta pedikuliozė, kviečiame atvažiuoti pasiimti dukrą“. „Jeigu atvirai, net buvau pamiršusi tokį žodį „pedikuliozė“. Dukrai šešeri, per tuos metus tikrai nė karto nešovė mintis apie utėles. Gyvename 21 amžiuje, turime karštą vandenį, geriausias plaukų priežiūros priemones, žinių apie asmens higieną. Negaliu patikėti, kad tokia problema dar egzistuoja“, – stebisi Aurelija.
„Dukra nesileidžia šukuojama prieš darželį, sako, auklėtojos plaukus suriša gražiau, – pasakoja penkerių dukrelės mama Gerda. – Matyt, dėl to bėdos ir nepastebėjau. Bet apskritai situacija nesmagi, net, sakyčiau, gėdinga. Auklėtoja apie atvejus privalo informuoti visos grupės tėvus. Jie gi mato, kas nelanko. Prasideda kalbos, kad tėvai vaiku nesirūpina, neprižiūri…“
Specialistai ramina: utėlės nesirenka galvos, kurioje gyventi, todėl pedikuliozė nereiškia prastos asmens higienos ar socialinės padėties. „Galvine utėle gali užsikrėsti visų socialinių grupių asmenys. Jų invazijai neturi įtakos nei plaukų ilgis, nei plaukų šukavimo ar plovimo dažnis“, – sako NVSC atstovė Vilda Bajoriūnienė.
Šiuolaikinių vaikų problema?
Vaikai ugdymo įstaigose kontaktuoja ištisą dieną. Artimas, glaudus ryšys tarp vaikų – puiki terpė parazitams plisti. „Pedikulioze dažniausiai užsikrečia 3–12 metų amžiaus vaikai. Pagrindinis šios ligos plitimo būdas – tiesioginis kontaktinis, tai yra iš galvos į galvą, esant artimam sąlyčiui. Taip pat galima užsikrėsti per šukas, plaukų šepečius, keičiantis galvos apdangalais bei juos laikant kartu. Tikrai dažnai užsikrėtimo pedikulioze atvejų pasitaiko darželiuose, stovyklose. Tai susiję su glaudesniu kontaktu, dalyvavimu bendruose renginiuose ir dalinimusi bendromis erdvėmis“, – pasakoja Vilniaus visuomenės sveikatos biuro koordinatorė Karolina Marazaitė.
Aktyvus šiuolaikinių vaikų gyvenimo būdas – po darželių ar mokyklų vykstančios popamokinės veiklos, įvairūs būreliai, stovyklos – tikimybę užsikrėsti utėlėmis didina. Sveikatos specialistai ragina kontaktų nevengti, tik daugiau dėmesio skirti pedikuliozės prevencijai.
„Pasikonsultavus su šeimos gydytoju arba vaistininku galima įsigyti vaistinių prevencinių priemonių, apsaugančių nuo užsikrėtimo pedikulioze. Svarbu žinoti, kad, pavyzdžiui, šampūnai nuo utėlių yra skirti tik gydymui, ne prevencijai. Dažnas jų naudojimas gali sudirginti plaukus ir galvos odą ar sukelti alerginę reakciją. Taip pat nėra mokslinių įrodymų, kad maisto produktai, tokie kaip actas ar majonezas, galėtų užkirsti kelią užsikrėtimui pedikulioze“, – pastebi K.Marazaitė.
Įstaigose nustatoma retai
Mokyklų ir darželių administracijos metų pradžioje surenka raštiškus tėvų sutikimus, leidžiančius mokykloje vykdyti vaikų asmens higienos ir švaros patikrinimo procedūras. „Visuomenės sveikatos specialistas šią procedūrą vykdo po kiekvienų mokinių atostogų ar kilus įtarimui. Jeigu mokinio galvoje rasta utėlių, informuojami tėvai. Taip pat mokyklos bendruomenei pateikiama rekomendacija patikrinti vaikų galvas dėl galimo užsikrėtimo utėlėmis, suteikiama informacija apie profilaktiką. Plungės rajono mokyklose turime tik pavienius atvejus. Mokinys į mokyklą gali sugrįžti švarus, neturintis nei utėlių, nei glindų“, – sako Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Aušra Grikštaitė, vykdanti vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūrą.
Pasak Plungės lopšelio-darželio „Rūtelė“ vadovės Kristinos Valienės, pastaraisiais metais darželyje pedikuliozės atvejų nepasitaikė: „Paskutinis atvejis darželyje buvo nustatytas gal prieš kokius 5 metus, tad problemų dėl pedikuliozės ir jos prevencijos neturime.“
Problema didesnė nei kalbama
Akivaizdu, kad apie pedikuliozę visuomenė nelinkusi kalbėti – tikslaus užsikrėtimo masto nežino nei NVSC specialistai, nei švietimo įstaigų vadovai, nei tėvai (o jei ir žino, yra linkę nutylėti). Ko gero, tiksliausiai tendencijas gali nusakyti vaistininkai, siūlantys įvairius sprendimus: specialius utėlėms bei glindoms naikinti skirtus šampūnus ir losjonus, elektrines parazitų naikinimo šukas.
„Per mano jau beveik 20 metų darbo vaistinėje patirtį visada tekdavo susidurti su klientais, ieškančiais priemonių nuo utėlių. Praktiškai visi atėję pagalbos ieško vaikams, dažniausiai mokyklinio amžiaus. Paklausinėjau kolegų iš Joniškio, Radviliškio, Šiaulių, Žagarės. Visi patvirtino, kad tenka parduoti priemonių nuo pedikuliozės. Pastebima, kad pastaraisiais metais priemonių parduodama gausiau“, – sako vaistininkas Tadas Labanauskas.
Pašnekovo teigimu, dirbant vaistinėje nesunku išsiaiškinti, kurioje įstaigoje kyla daugiausiai problemų. „Kai dirbau mažesniame miestelyje, Radviliškyje, bendraudamas sužinodavau, iš kurios mokyklos ar darželio ateidavo pagalbos. Būdavo taip, kad po vieno gydymo neužilgo reikėdavo ir antro ar trečio. Pirkdavo ne tik gydomąsias, bet ir prevencines priemones, kas rodo, jog užsikrėtimo pavojus niekur nedingdavo – niekas nesiaiškindavo arba neturėdavo galimybės aiškintis, kas nešioja parazitus“, – pasakoja T.Labanauskas.
Pašnekovas pastebi, kad pedikuliozei būdingas sezoniškumas. Priemonių daugiau parduodama praėjus kelioms savaitėms po rugsėjo pirmosios ir pavasarį.
Verta žinoti
Kaip išvengti pedikuliozės:
- mokykite šeimos narius atpažinti ankstyvuosius pedikuliozės požymius – utėlių kiaušinėlius ir glindas;
- mokykite nesidalinti asmeniniais daiktais – plaukų šukomis, gumelėmis, galvos apdangalais ir kt.;
- po kontakto su sergančiu ar galimai sergančiu asmeniu, stebėkite simptomus. Atsiradus galvos niežuliui ir pastebėjus glindas ar gyvas utėles, kreipkitės į šeimos gydytoją arba vaistininką;
- vaikams susirgus pedikulioze, būtinai praneškite ugdymo įstaigai – taip bus išvengta ligos plitimo;
- vaikai ugdymo įstaigoje turi turėti atskirą vietą savo striukei ir galvos apdangalams;
- reguliariai plaukite drabužius ir patalynę, siurbkite kilimus;
- reguliariai plaukite galvą, dažnai šukuokite plaukus;
- naudokite profilaktines priemones nuo glindų ir utėlių – taip užkirsite kelią joms atsirasti.
