Į Švietimo ir mokslo ministeriją dažnai kreipiasi tėvai, ketinantys savo vaikus pradėti leisti į mokyklą ne nuo 7, o nuo 6 metų. Norint, kad vaikas pradėtų lankyti mokyklą anksčiau, jam turi būti atliktas brandumo įvertinimas, rodantis, ar vaikas yra pasirengęs lankyti mokyklą.
Todėl, Švietimo ministerijos specialistų teigimu, tėvai, pageidaujantys leisti į pirmą klasę jaunesnį nei 7 metų vaiką, turėtų kreiptis į savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos ar mokyklos psichologą. Pažymą apie vaiko brandumo įvertinimą reikia pristatyti mokyklai.
Tėvai taip pat gali kreiptis dėl vaiko brandumo nustatymo, jei nori leisti jį ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, o jam tais kalendoriniais metais nesueina 6 metai.
Vaiko brandumo įvertinimas yra atliekamas nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d., paslauga – nemokama. Šiuo metu 54 Lietuvos savivaldybėse veikia pedagoginės psichologinės tarnybos, kuriose yra 67 specialiųjų pedagogų, 64 logopedų, 102 psichologų, 10 socialinių pedagogų, 17 gydytojų neurologų etatų.
Penkiametis dar išaugs?
Dažniausiai tėvai, leidžiantys penkiamečius vaikus į priešmokyklinio ugdymo grupę, per daug nesusimąsto ir daro tai lengva ranka: lemiamas apsisprendimas – leisti vaiką į mokyklą šešerių ar neleisti – atrodo dar toli, be to, tikimasi, kad vaikas per vienus metus gerokai pasikeis. Tačiau čia slypi keli povandeniniai rifai.
Tartum savaime suprantama, kad 6 metų vaikas į pradinę mokyklą bus priimtas taip pat lengvai, kaip ir į parengiamąją grupę, tačiau taip gali neatsitikti. Būsimasis mokinukas gali neišlaikyti brandos testo, ir tuomet iš viso neaišku, kur jis turi dėtis – kelio atgal į darželį jam nebėra. Likti dar vienus metus darželyje, jei tėvams nebeatrodo, kad reikia skubėti leisti vaiką į mokyklą, taip pat labai sudėtinga – ir dėl biurokratinių kliūčių, ir dėl paties vaiko, mat jis gali jaustis antrametis.
Egzistuoja Priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašas, kuriame rašoma, kad priešmokyklinis ugdymas yra teikiamas vaikui, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų prašymu ir tuo atveju, jeigu tokį ugdymą rekomenduoja pedagoginių psichologinių tarnybų ir mokyklų psichologai (toliau vadinami specialistai), teisės aktų nustatyta tvarka įvertinę vaiko brandą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą.
Priešmokyklinis ugdymas nėra teikiamas jaunesniam nei 5 metų vaikui ir vaikui, kuriam tais kalendoriniais metais sukanka 7-eri.
Priešmokyklinio ugdymo trukmė – vieni metai. Toks ugdymas gali būti teikiamas daugiau nei vienus metus vaikui, kuriam tais kalendoriniais metais dar nesueina 7-eri, specialistams įvertinus vaiko galimybes ugdytis pagal pradinio ugdymo programą, vadovaujantis Asmens specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2000 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1221/527/83, ir kai nėra mokyklos, galinčios tenkinti specialiuosius ugdymosi poreikius.
Mada ar specialisto nuomonė?
Tačiau darželiuose brandumo testas perkeliant penkiametį į parengiamąją grupę dažniausiai nėra akcentuojamas. Neakcentuojama ir tai, kad priešmokyklinis ugdymas yra teikiamas tik vienus metus. Vis dėlto, vaikų psichologės Vilijos Abromaitės nuomone, brandumo testo, atliekamo ir prieš parengiamąją grupę, ir prieš mokyklą, nereikėtų laikyti vien tik formaliu barjeru.
Tėvai turėtų būti suinteresuoti su specialistų pagalba patikrinti savo sprendimo leisti vaiką į mokyklą anksčiau ar vėliau teisingumą. Padėtį, pasak jos, sunkina ir tai, kad ankstesnis mokyklos lankymas tarsi patvirtina, jog vaikas yra protingesnis už kitus, ir didina tėvų savivertę, tad dažniausiai tėvai „iš džiaugsmo“ neįsigilina nei į teisinį šio klausimo aspektą, nei į vaiko poreikius bei interesus.
Specialistės teigimu, tokiais atvejais skubėti tikrai nereikia, nes vaiko, kaip ir medžio, augimo nepaspartinsi – jis turi savo ciklą. Žinoma, vaikus reikia ugdyti, bet per daug jėgų sutelkus į vieną sritį (sakykim, gabumų ugdymą) dažnai nukenčia kitos, pavyzdžiui, socialinis emocinis vystymasis, kartais net sveikata. Pasitaiko ir atvejų, kad anksčiau, nei reikalauja įstatymas, pradėti leisti į mokyklą vaikai suklumpa vystydamiesi vėlesniais metais, ypač berniukai.
Be to, metais vėliau baigus mokyklą gali būti lengviau pasirinkti gyvenimo kelią – geriau tai daryti vėliau, nei vadovaujantis nebrandžiais motyvais.
Būti ar nebūti genijumi?
Kartais manoma, kad pagrindinis kriterijus, leidžiantis nustatyti, ar vaikas yra pasirengęs mokyklai, – gebėjimas skaityti ir skaičiuoti. Iš tikrųjų brandumo testu ištiriami keli aspektai, ir nė vienas iš jų nėra antraeilis. Brandumo testą sudaro fizinio brandumo (fizinio išsivystymo, fizinio pasirengimo, rankos pasirengimo rašyti), intelektinės brandos (probleminio loginio mąstymo, naudojant sudėties ir atimties veiksmus), kalbos išlavėjimo (kalbėjimo ir klausymo), domėjimosi knygomis (skaitymo), pasirengimo rašyti (rašymo), elementarių matematinių vaizdinių tyrimai.
Tėvai dažnai kreipia mažiau dėmesio į socialinį emocinį brandumą, kurį sudaro savęs vertinimas, savikontrolė, socialiniai įgūdžiai, praktiniai įgūdžiai, adaptyvumas (prisitaikymas prie aplinkybių). Šios savybės pradinukui yra labai svarbios, nes mokėjimu skaityti ir rašyti galima nudžiuginti nebent tėvus ir mokytojus, o sėkmingas bendravimas su bendraklasiais yra grindžiamas kitomis vertybėmis.
Tikriausiai niekam nekelia abejonių tai, kad vyresnis vaikas yra emociškai stabilesnis, atsparesnis patyčioms, fiziškai stipresnis. Tai ypač aktualu vaikams, kurių mažesnis nei vidutinis ūgis ir svoris –palaukę metus, jie tarp klasės draugų jausis geriau.
Jei neskubėjote gimdyti
Norintieji leisti vaikus į mokyklą anksčiau turėtų žinoti, kad netgi ne visi septynmečiai yra pakankamai brandūs mokyklai. Tačiau, žinoma, jie jau nebeturi kitos išeities, kaip tik sėsti į mokyklos suolą.
Atlikti tyrimai rodo, kad puikiu ir labai geru fiziniu brandumu pasižymi apie 80 proc. vaikų. Puikų ir labai gerą intelektinės brandos lygį yra pasiekę apie 40 proc. vaikų. Apie 5 proc. vaikų intelektinė branda yra nepakankama.
Lyginant skirtingo amžiaus vaikų brandumo lygį nustatyta, kad labai gerą brandumo lygį yra pasiekę 60–70 proc. 6 metų vaikų.
Skirtingo amžiaus tėvų vaikų brandumo mokyklai tyrimai rodo, kad brandžiausi yra vidutinio amžiaus tėvų vaikai: visi vaikai, kurių tėvai priklauso 41–50 metų amžiaus kategorijai, ir 90 proc. vaikų, kurių tėvams yra 31–40 metų, yra labai gero brandumo lygio. Taigi būtų galima daryti išvadą, kad neverta be atodairos skubėti ne tik leisti vaikus į mokyklą, bet ir jų susilaukti. Žinoma, pastaruoju atveju suplanuoti ne visuomet pavyksta, bet vėliau nuo tėvų sąmoningo apsisprendimo labai daug kas priklauso.