Remiantis populiariomis psichologinių tyrimų išvadomis, vyrai yra labiau linkę eiti į parduotuvę vedami konkretaus tikslo ir žinodami, kur, kam ir kokią pinigų sumą išleis. Tuo tarpu moterys, prieš surasdamos tai, ko atėjo, apeis galybę skyrių ir nusipirks viską, išskyrus tai, dėl ko susiruošė į kelionę po parduotuves.

Parduotuvėse dažniau sutiksi moterį

Turbūt sutiks daugelis, kad maistu šeimoje dažniau rūpinasi moteris nei vyras. Tai patvirtina ir prekybos tinklo „IKI” pirkėjo portreto analizė. Pastaroji atskleidė, jog moterys sudaro apie 70 proc. pirkėjų. Ir jos ne tik dažniau apsipirkinėja, bet ir jų pirkimo įpročiai kitokie nei vyrų.

„Mokslininkai sutaria, kad vyrų ir moterų elgesys parduotuvėje skiriasi ir tam reikšmingą įtaką daro mūsų maždaug 5 mln. metų protėvių palikimas, kai gyvenome rinkėjų-medžiotojų bendruomenėse”, – dėmesį atkreipia psichologijos daktarė Edita Dereškevičiūtė, Psichologijos akademijos Organizacinės psichologijos studijų vadovė.

Antropologai teigia, kad moterys buvo pagrindinės aprūpintojos maistu, surinkdavusios 80-90 proc. viso grupei reikalingo maisto.

„Moterys ir šiais laikais dažniau lankosi parduotuvėse. Toks elgesys paveldėtas iš mūsų protėvių, nes rinkimas yra kasdienis aktyvumas. Tuo tarpu medžioti gi nebūtina kasdien – nudobei didesnį žvėrį ir gali valgyti savaitę. Todėl ir parduotuvėse vyrai retesni svečiai“, – palyginimus pateikia dr. Edita Dereškevičiūtė.

Nuolaidas medžioja visi, tik skiriasi grobis

Apibendrinus analizės rezultatus paaiškėjo, kad moterys dažniau nei vyrai domisi akcijomis ir įvairiomis nuolaidomis. Moterų įsigijamų prekių su nuolaida sąrašas yra ganėtinai platus: pieno produktai, higienos prekės bei skalbimo priemonės, kava, kulinarijos gaminiai, vaisiai, šampanas ir mėsa. Moterys daugiau dėmesio skiria sezoniškumui, nuolaidoms – nes sezono metu gali gauti kokybiškesnę prekę už geresnę kainą. Tuo tarpu vyrai su nuolaida dažniausiai renkasi alkoholį, sultis bei vaisvandenius.

„Moterys, skirtingai nei vyrai, linkusios asmeniškai vertinti, apžiūrėti perkamą prekę. Jos linkusios įvertinti visapusiškiau nei vyrai ir vertinimą padaro pačios, – vyrų ir moterų elgesį aiškina psichologijos daktarė Edita Dereškevičiūtė. – Dauguma renkamo maisto, ypač augalinio, turi išskirtinius tinkamumo vartoti požymius: dydis, spalva, kvapas, skonis. Nustatyta, kad moterų regėjimas yra jautresnis nei vyrų raudonai, geltonai, rožinei spalvoms. Šios atitinka subrendusių gėrybių spalvas. Moterys pasirinkdamos maistą yra linkusios vertinti daugiau požymių – tame tarpe ir nuolaidas, o tai užima ir daugiau laiko. Vyrai dažniau prašo pardavėjų pagalbos, juk medžioklėje vienas ne visuomet gali briedį nukauti ir dar jį namo partempti.“

Vyrai parduotuvėse greitesni

„Apsipirkimo trukmė priklauso nuo dienos meto, parduotuvės dydžio, pirkėjų bei darbuotojų skaičiaus. Ir visgi atsižvelgiant į laiko matus nesuklysite pagalvoję, jog moterys užtrunka ilgiau”, – akcentuoja Andrius Petraitis, Viešųjų ryšių departamento vadovas.
Pirkėjo portreto analizės rezultatai parodė, kad maisto prekių parduotuvėje moterys vidutiniškai užtrunka 15-20 min., o vyrai – maždaug dvigubai trumpiau – 5-10 min.

„Moterys praleidžia daugiau laiko naršydamos parduotuvėse, o vyrai linkę nusipirkti, ko jiems reikia, ir išeiti. Moterys perka „rinkdamos“ – eidamos nuo vienos parduotuvės prie kitos, nuo vieno prekystalio iki kito, ieškodamos geriausių prekių. Jos praleidžia daug laiko tikrindamos maistą – jo šviežumą, tinkamumą valgyti, atmesdamos gana daug netinkamo ir grįžta namo su keliais krepšiais gėrybių. Vyrų elgesys parduotuvėje susijęs su medžiotojo instinktais – eina apsipirkti tikslingai, nusiteikę nusipirkti tik reikiamą prekę. Priešistoriniais laikais jiems viena tebuvo svarbu – nudobti grobį ir grįžti namo. Jie negaišta laiko ieškodami, rinkdamiesi. Jie ieško taikinio, jį nužudo, parengia „transportavimui“ ir grįžta namo“, – kalba dr. Edita Dereškevičiūtė.

Navigacija ir socializacija

Elgesys parduotuvėje yra susijęs ir su skirtingomis navigacijos strategijomis, orientavimosi erdvėje gebėjimais, ypač kuomet kai kurių parduotuvių išplanavimas yra labai painus. Moterų ir vyrų orientavimasis erdvėje taip pat siejamas su jų rinkėjų-medžiotojų elgesiu.

Pasak dr. Editos Dereškevičiūtės, vyrai geriau supranta žemėlapius ir lengviau nustato kryptį, suranda kelią. Tu tarpu moterys – geriau įsimena bei prisimena objektus ir vietą. „Grįžtant prie apsipirkimo elgesio, yra nustatyta, kad moterys, pvz., turguje geriau nei vyrai atsimena „renkamo“, kokybiško maisto vietas ir jas greičiau suranda pagal ženklus. Vyrams geriau sekasi pasirinkti tiesiausią kelią atgal“, – pasakoja dr. Edita Dereškevičiūtė.

Evoliucijos psichologai taip pat teigia, kad moterys parduotuvėje tenkina ir socialinius poreikius, eidamos į parduotuvę su draugėmis, o bendravimas užima laiko.

Krepšelio sudėtis

Palyginus parduotuvių tinkle apsiperkančių moterų ir vyrų pirkinių krepšelių sudėtį rasti 10 skirtumų nebus sudėtinga. Vyrų krepšelyje dažniau nei moterų rasime spaudos, loterijos bilietų, tabako, alkoholio bei užkandžių, tokių kaip bulvių traškučiai ir riešutai.

Tuo tarpu moterys apiperka visus „keturis namų kampus“. Taigi jų krepšelio turinys – labai įvairus, tačiau dominuoja maistas. Be to, pastebėta, kad dailiosios lyties atstovės ypač gausiai perka negazuotą vandenį. O svarbiausia, kad moterų maisto prekių pasirinkimas yra kur kas sveikesnis ir geriau subalansuotas nei stipriosios lyties.

Ir galiausiai – kas gi daugiau išleidžia? Atsižvelgiant į tai, kad moterys apsipirkinėja dažniau, parduotuvėse užtrunka ilgiau, logiška – kad jos ir daugiau išleidžia. Tiesa, šis skirtumas, lyginant su vidutinio vyro krepšeliu, dažniausiai neviršija keliasdešimties litų. „O jeigu lygintume vyro ir moterų krepšelius, kuriuose būtų tik maisto produktai, skirtumas, greičiausiai, būtų dar mažesnis.
Visgi maistas – pirmo būtinumo prekė, tad tiek vyrai, tiek moterys perka tai, ko reikia ir maistui netaupo”, – svarsto Andrius Petraitis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)