Net 41 proc. „Kotrynos“ interneto apklausoje dalyvavusių tėvų naujais žaislais savo vaikus palepina bent kelis kartus per ketvirtį, 30 proc. – 1–2 kartus per mėnesį, 13 proc. – kiekvieną savaitę.
Per tris mėnesius 32 proc. apklaustųjų tam išleidžia vidutiniškai nuo 50 iki 100 litų, ketvirtadalis – nuo 100 iki 200 litų, 15 proc. – iki 50 litų.
Interneto apklausa taip pat parodė, kad iki šiol tik apie 10 proc. tėvelių nebereikalingus vaikų žaislus ir daiktus atiduoda labdarai. Gerokai daugiau apklausos dalyvių tokius daiktus atiduoda draugų (31 proc.) ar giminių (26 proc.) vaikams, 16 proc. stengiasi parduoti, 6 proc. pasilieka būsimam kūdikiui, dar tiek pat išmeta.
O ką jūs darote su gerais, bet jau nereikalingais daiktais? Mes pasidomėjome, kur ir kam galima pagelbėti daiktais ir ar tikrai jie nukeliauja tiems, kam yra skirti.
Daiktus – į parduotuves
Net 67 proc. apklausoje dalyvavusių tėvų teigia, kad atiduotų savo vaikams nebereikalingus žaislus ir daiktus, jei tik žinotų, kas juos surenka.
Būtent todėl antrus metus iš eilės Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija kartu su vaikų prekių parduotuvių tinklais „Kotryna“, „BabyCity“, „Vaikų miestas“, „Cipollino“ inicijuoja paramos akciją „Dalinkimės vaikyste“, kurios metu rinks nenaudojamus vaikų žaislus ir jų auginimui būtinus daiktus.
Tėveliai raginami visą mėnesį nereikalingus daiktus nešti į Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje esančias minėtas parduotuves. Akcijos metu surinkti daiktai bus atiduoti daugiavaikėms šeimoms ir vienišoms mamoms, taip pat pabėgėlių vaikams Pabradėje.
Planuojama, kad per šių metų akciją bus surinkta mažiausiai 1 500 kg žaislų, drabužėlių, kitų daiktų. Pernai vos per savaitę trukusią analogišką paramos akciją buvo surinkta daugiau nei 750 kg vaikiškų drabužių ir žaislų, kelios dešimtys vaikams auginti skirtų daiktų, tokių kaip vežimėliai, nešyklės, vonelės ir kt.
Aukotų, bet nežino kur
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos duomenimis, skurdžiai gyvenančioms šeimoms labiausiai trūksta vaikiškų vežimėlių, nešyklių, drabužėlių ir žaislų.
„Komfortiškai gyvenantys žmonės dažnai neįvertina, kad visai šalia jų
gyvenančioms šeimoms, kurios augina vaikus, trūksta paprasčiausių daiktų, kad jų atžalos galėtų džiaugtis gražia ir saugia vaikyste. Todėl būtina informuoti visuomenę, kad ji suvoktų realią padėtį. Lietuviai noriai dalyvauja labdaringose akcijose, tiesiog ne visada žino, kur nešti jiems nereikalingus vaikų daiktus“, – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos socialinės paramos ir slaugytojų programos vyr. administratorė Zita Juškienė.
Raudonojo Kryžiaus draugijos misija – padėti socialiai labiausiai pažeidžiamiems žmonėms. Žinoma, draugija neapsiriboja vien pagalba vargiai gyvenančių šeimų vaikams – remiami ir seneliai, ir neįgalieji, ir bedarbiai.
„Stengiamės padėti visiems, kam reikia mūsų pagalbos“, – teigia Z. Juškienė.
Remia tuos, kam sunku
Nuo 2009 metų didžiuosiuose Lietuvos miestuose prie „Akropolio“ stovi konteineriai su užrašu „Dovanokime“. Čia kiekvienas norintis gali įdėti jam nebereikalingus, bet kitiems žmonėms galbūt būtinus daiktus.
„Mielai laukiame ne tik vaikiškų, bet ir moteriškų bei vyriškų drabužių ar avalynės, patalynės, rankšluosčių. Vėliau tie daiktai surenkami, surūšiuojami ir išdalijami tiems, kam jų reikia“, – dėsto Z. Juškienė.
Pasak pašnekovės, pastaruoju metu tokių žmonių gerokai padaugėjo. „Daiktų prašo ir bedarbiai, ir neįgalieji, ir benamiai, ir kaimo bendruomenės. Mums skambina mokytojos ir prašo drabužių asocialiai gyvenantiems mokiniams. Ateina ir socialinių darbuotojų, kurie nori pagelbėti vargiai gyvenančioms šeimoms“, – vardija Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovė.
Kad vienos ar kitos organizacijos atstovai gautų paramą iš Raudonojo Kryžiaus draugijos, būtina nurodyti tikslinę labdaros gavėjų grupę ir turėti paramos gavėjo statusą.
Prikelti antram gyvenimui
Lietuvoje daug žmonių, kuriems reikia paramos, tačiau yra ir daug norinčiųjų padėti.
„Pernai visoje Lietuvoje surinkome apie 46 tonas drabužių. Juos išdalijome 55 organizacijų atstovams“, – pabrėžia Z. Juškienė.
Visi, gaunantys paramą daiktais, prašomi namuose juos dar kartą išplauti.
„Būtų gerai, jeigu žmonės aukotų švarius ir tvarkingus drabužius, tačiau pasitaiko visko. Vis dėlto nešvarų drabužį galima išskalbti, o truputį įplyšusį – susiūti“, – sako pašnekovė.
Tie, kas nori paaukoti šaldytuvą, skalbyklę ar kokį kitą didesnį buities prietaisą, taip pat laukiami.
„Deja, mes neturime galimybių priimti tuos daiktus, tačiau galite mums paskambinti ir pasiūlyti, o mes paieškosime žmogaus, kuriam vieno ar kito prietaiso reikia“, – tikina Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovė.
Baldai ir technika
Gerus, bet jau nereikalingus daiktus galima atiduoti vargstantiesiems ir per „Carito“ centrus visoje Lietuvoje.
„Žmonės gali paskambinti į artimiausią „Carito“ centrą ir pasiūlyti savo paramą, – sako Lietuvos „Carito“ atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Salvanavičius. – Dažniausiai vargstantiesiems trūksta drabužių, baldų, šaldytuvų, viryklių, kompiuterių ir kitų buityje naudojamų daiktų. Prašome, kad dovanojami daiktai būtų tvarkingi ir naudojami.“
Paaukoti daiktai atitenka miestuose ir kaimuose vargingai gyvenantiems žmonėms, kurie neišgali nusipirkti, pavyzdžiui, naujo šaldytuvo ar viryklės.
„Į mus dažnai kreipiasi daugiavaikės šeimos, prašydamos padovanoti kompiuterį vaikų ugdymui, – tvirtina G. Salvanavičius. – Visgi per „Caritą“ daugiausia aukojama drabužių, kartais – baldų ir buities technikos. Per metus tokių aukotojų būna kelios dešimtys.“
Atiduoda vaikų namams
Išaugtus drabužėlius ir nebereikalingus žaislus kai kurios šeimos veža į vaikų namus.
„Perku savo vaikui tikrai daug. Visgi vaikas auga labai greitai, tad lieka geros kokybės drabužėlių, žaislų. Visada prieš Naujuosius metus juos vežame į vaikų namus. Dukra pati padovanoja vaikučiams ir labai džiaugiasi, kad gali padaryti gerą darbą“, – teigia kaunietė Lina.
Vis dėlto dažnai tenka išgirsti, kad naudotus daiktus priima ne visi vaikų namai. Paskambinome į kelias įstaigas ir pasidomėjome, kokių daiktų joms reikia labiausiai ir ar norintieji paaukoti visuomet yra laukiami.
„Mielai priimame drabužius ūgtelėjusiems vaikams ir paaugliams – nuo pradinukų iki aštuoniolikmečių. Mažesnių vaikų drabužėlių mums nereikia, nes tokių vaikučių neturime, o daiktų kaupti nenorime, – sako Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ sekretorė Vida Lenkauskienė. – Pagalbos sulaukiame dažnai – ateina ir šeimos, ir jaunos merginos. Mūsų vaikai drauge su auklėtojomis išsidėlioja drabužius tiesiog hole ir pasirenka, kam ko reikia. Priimame visus drabužius ir už juos esame labai dėkingi.“
Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui ir ugdymui Salomėja Jareckienė taip pat patvirtino, kad mielai priima atneštus daiktus.
„Nepriimame tik minkštų žaislų, nes jų ir taip daug turime, tad dėl to labai atsiprašome. Drabužius, avalynę, dėliones, kitus lavinamuosius žaidimus priimame mielai. Ypač džiaugiamės, kai mums atiduoda kompiuterį, nors ir seną, lėtą“, – dėsto S. Jareckienė.
Pasak pašnekovės, mažesni vaikai nėra nei išrankūs, nei išlepinti.
„Svarbu, kad atiduodami drabužiai nebūtų visiškai sudėvėti, suplyšę. Mažiesiems svarbu, kad drabužėliai būtų tvarkingi. Vyresni vaikai nori stilingesnės, įdomesnės aprangos, tačiau ir jie randa kuo apsirengti iš žmonių atnešamų drabužių“, – teigia moteris.
Būtina pasiskambinti
Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų laikinoji direktorė Jūratė Zacharkienė sako, kad jos vadovaujami kūdikių namai geros valios žmonių dėmesio sulaukia išties daug.
„Galėčiau pasakyti, kad šiuo metu turime pakankamai drabužėlių ir žaisliukų. Gerų žmonių tikrai daug – jie aukoja. Prieš šventes sulaukiame skambučių su pasiūlymais nupirkti naujų daiktų, drabužių, sauskelnių“, – tikina direktorė.
Kūdikių namai priima ir naudotus daiktus, tiesa, geros kokybės ir ne visus.
„Mums labai malonu, kad yra norinčiųjų paaukoti, vis dėlto ne visada mums reikia tam tikrų daiktų. Pavyzdžiui, minkštų žaislų nepriimame, esame sukaupę ir vaikiškų vežimėlių, tad dabar jų mums daugiau nereikia, – teigia J. Zacharkienė. – Būtų geriausia, jei norintys mums atiduoti vieną ar kitą daiktą žmonės prieš tai paskambintų ir paklaustų. Jeigu to daikto mums nereikės, galbūt jo reikės kitiems vaikų namams ar sunkiai gyvenančioms šeimoms.“
Pasak direktorės, naudoti daiktai į kūdikių namus dažniausiai atnešami tvarkingi, švarūs, tačiau būna ir tokių atvejų, kai bene pusė ryšulio keliauja lauk.
„Jeigu mums atneša visiškai suplėšytus, sugadintus drabužius, mes juos išmetame. Būna ir taip, kad mums atiduoda sulaužytus vežimėlius arba maišelyje guli visai sudėvėti drabužėliai ir vienas batas... Tokių daiktų juk nepanaudosi“, – sako J. Zacharkienė.
Stinga lovų
Paramos daiktais reikia ne tik vaikų namams, bet ir daugiavaikėms šeimoms.
„Retai sulaukiame pasiūlymų dovanoti daiktų. Jeigu atsiranda norinčiųjų ką atiduoti, tuojau pat išsiunčiame žinutes elektroniniu paštu. Tie, kuriems siūlomas daiktas – reikalingas, būtinai atsiliepia“, – tvirtina Gausių šeimų asociacijos vadovė Angelė Kostogrizienė.
Šiuo metu Gausių šeimų asociacija vienija 12 gausių šeimų bendrijų iš 11 šalies rajonų. Šios bendrijos telkia draugėn apie 2 000 šeimų iš visos Lietuvos, o kiekviena iš jų organizuoja savo veiklą atsižvelgdama į savo rajono šeimų poreikius. Bendrijų narės yra šeimos, dažniausiai auginančios 4 ir daugiau vaikų.
„Jeigu mums siūlomi drabužiai, prašome, kad jie būtų tvarkingi, surūšiuoti pagal amžių. Tas pats taikoma ir kitiems daiktams“, – sako A. Kostogrizienė.
Pašnekovė pabrėžė, kad šiuo metu daugiavaikėms šeimoms labiausiai trūksta dviaukščių lovų, sofų, vaikų lovelių, užimančių mažai vietos.
Seneliams irgi reikia padėti
Antavilių pensionato direktoriaus pavaduotoja Birutė Šarakauskienė patikino, kad ir jie niekada neatsisako paramos.
„Šiuo metu turime 263 gyventojus. Maždaug pusė jų nesikelia iš lovos. Naktį juos rengiame pižamomis ar naktiniais, o dieną – treningais, trikotažiniais marškinėliais, medvilniniais megztukais“, – dėsto pašnekovė.
Antavilių pensionatas mielai priima drabužius ir avalynę, o vėliau paskirsto gyventojams.
„Mūsų darbuotojai žino vieno ar kito gyventojo poreikius, dydžius bei skonį, tad suknelė, kuri netiks vienai močiutei, bus padovanota kitai“, – sako B. Šarakauskienė.
Pensionato atstovės teigimu, yra senelių, kurie niekada nepriima labdaros, – jais rūpinasi vaikai bei anūkai, tačiau yra ir tokių, kuriais nesirūpina niekas, išskyrus įstaigos darbuotojus.
Ką sako skaitytojai:
„Pririnkau porą krepšių vaiko išaugtų daiktų: drabužėlių, žaislų. Paėmiau vaikštynę, vežimėlį, sūpynes ir nunešiau į seniūniją. Socialinės darbuotojos mielai priėmė – turi tokį sandėlį, kur renka labdarą. Tikiuosi, kad tie daiktai nukeliavo į geras rankas“, – sako Vilija.
„Visai nebereikalingus daiktus sudedu į maišą ir padedu prie šiukšlių konteinerio“, – teigia Lina.
„Nereikalingas knygas nunešu į biblioteką, vaikų daiktus išdaliju draugų vaikams, drabužius išvežu į sodybą“, – tvirtina Janina.
„Per metus susikaupusius nereikalingus daiktus prieš Kalėdas išvežu į cerkvę. Ten jie būna išdalijami nepasiturintiesiems“, – dėsto Tatjana.
„Dabar visus daiktus išdaliju draugams ir giminaičiams, o jeigu niekam nieko nereikia – išmetu, – sako Jūratė. – Anksčiau su keliomis draugėmis veždavome dovanų į vieną organizaciją, kurioje glaudžiasi jaunos mamos su vaikais. Tačiau po to, kai pamačiau, kad ten gyvenančios mamos mano drabužius išmėtė ieškodamos garsių gamintojų etikečių, padėti joms nekyla rankos.“