Kai gimė antras vaikas, Gilbertas – mikroorganizmų vaidmens ekosistemoje tyrinėtojas iš Čikagos universiteto – nutarė išsiaiškinti, kokia reali rizika šiuolaikiniam vaikui sąveikaujant su bakterijomis.
„Paaiškėjo, kad daugeliu atvejų sąveika su mikrobais yra naudinga vaikui. – sako Gilbertas. – Taip, kad jei čiulptukas nukrito ant grindų – tiesiog įsikiškite į burną, ir duokite vaikui. Visa tai realiai stimuliuoja jo imuninę sistemą."
Remdamasis savo tyrimais, Gilbertas parašė su bendraautoriais knygą „Purvas yra gerai. Mikrobų nauda jūsų vaiko imuniteto vystymuisi“. Joje jis atsako į labiausiai paplitusius tėvų klausimus šia tema.
Ką gi tėvai daro neteisingai?
Labiausiai paplitusi klaida – stengiasi viską sterilizuoti ir neleidžia vaikams terliotis. Jeigu vaikas žaidžia kieme ir įmaknojo į purvą, tėvai tuojau pat tempia jį atgal į namus, kad sterilizuotų jo rankas antiseptinėmis servetėlėmis ir įsitikintų, kad purvas nepateko jiems ant veido. Tėvai draudžia vaikams liesti gyvūnus – šunis, kates ir kitus. Žinoma, rankas reikia plauti per gripo epidemiją, bet juk ne visą laiką! Ir nieko baisaus, jeigu šuo aplaižė vaikui veidą – tai nepavojinga, o gal netgi naudinga sveikatai.
Rankų dezinfekavimo priemonės – gerai ar blogai?
Greičiau blogai, negu gerai. Šiltas muiluotas vanduo – viskas, ko reikia. Netgi vos šiltas muiluotas vanduo padarys vaikui mažiau žalos, negu sterilumas.
Ar veikia 5 sekundžių taisyklė? Ar tiesa, kad jei daiktas nukrito ir išgulėjo ant žemės mažiau nei penkias sekundes, jis nelaikomas purvinu?
Realybėje tokia taisyklė neegzistuoja. Mikrobams pakanka dalelės sekundės, kad patektų ant duonos su džemu gabaliuko, pavyzdžiui. Tačiau esmė kita. Jei tik neįtariate, kad ant grindų esama pavojingo užkrato, o šiuolaikiniuose namuose tai mažai tikėtina – joks pavojus jūsų vaikui negresia.
Čiulptukas: plauti ar aplaižyti?
Aplaižyti. Tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 300 000 vaikų, parodė, kad mažyliai, kurių tėvai perdavė čiulptuką iš savo burnos į jų burną, rečiau kenčia nuo alergijų, astmos ir egzemos. Ir bendrai paėmus, jie yra tvirtesni ir sveikesni.
Alergija – pernelyg didelio rūpinimosi vaikais pasekmė?
Būtent. Anksčiau valgėme mažiau fermentuotą maistą, turintį įvairiausių bakterijų. Daugiau leidome vaikams žaisti su gyvūnais, augalais ir žemėmis. Dabar gi mes praktiškai visą laiką praleidžiame patalpoje. Mes sterilizuojame viską aplinkui, dėl ko imunitetas tampa superjautrus. Mūsų organizme esama mažų kareivių – apsauginių ląstelių neutrofilų. Kai jos ilgą laiką neturi kuo užsiimti – pradeda maištauti. Pakanka tik joms vėliau susidurti su kokiu nors svetimkūniu, pavyzdžiui, su dulkėmis – ir jos išsikrausto iš proto. Taip prasideda astma, egzema, maistinės alergijos.
Ką galima leisti vaikui?
Mums neretai labai sunku priversti vaiką valgyti naudingą maistą. Patarčiau stengtis duoti vaikui daugiau spalvotųjų, lapinių daržovių, įtraukti į jo racioną produktus, turtingus ląsteliena ir sumažinti cukraus vartojimą.
O šiaip… Leiskite vaikams tyrinėti šį pasaulį. Jeigu vaikas paskiepytas visais jo amžiui būtinais skiepais, susidūrimas su grėsmėmis jį tik sustiprins, padarys atsparesniu.
