Anot amerikiečių mokslininkų, katės – populiariausi augintiniai. Dauguma šių gyvūnų mylėtojų jas renkasi neieškodami naudos sau, tačiau įsigiję vienu šūviu nušauna du zuikius. Be to, katės ne tik puikūs augintiniai, bet ir daktarai. Jų nauda sveikatai įrodyta moksliškai.

Saugo širdį ir kraujotakos sistemą

Minesotos (JAV) universitete atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad tie, kurie neturi kačių, 30–40 % dažniau serga širdies ir kraujotakos ligomis. Sakoma, kad „profesionalios“ širdies ligų gydytojos yra vidutinio ilgio plauko katės. Šie augintiniai ypač padeda išvengti širdies priepuolio. Medikai tai aiškina paprastai – katės veikia raminamai, o stresas – vienas didžiausių sveikos širdies priešų.

Teigiamas poveikis pasireiškia vos joms atsigulus žmogui ant kelių. Manoma, kad murklės skleidžia ypatingą energiją, turinčią teigiamą poveikį žmonių sveikatai. Jeigu nuolatos jaučiate stresą arba esate pavargę, paglostykite katę. Raminamai veikia ne tik švelnus augintinės kailiukas, bet ir jos murkimas.

Dauguma žmonių pripažįsta, kad toks garsas juos netgi migdo. Iš tiesų šis kačių skleidžiamas garsas priverčia pamiršti visus rūpesčius. Be to, jis normalizuoja kraujospūdį, kuris taip pat pavojingas širdžiai. Pastebėta, kad kačių augintojų kraujyje sumažėja sveikatai pavojingų trigliceridų ir cholesterolis. Kodėl taip yra, mokslininkai nežino, tačiau tai iš tiesų egzistuoja.

Psichoterapijos specialistės

Žinoma, neverta tikėtis, kad katės išgydys protinę negalią turintį žmogų. Tačiau šie gyvūnai gali pagerinti jo būklę. Mokslininkų teigimu, bendravimas su kate itin naudingas kenčiantiems nuo Alzheimerio ligos. Šiems ligoniams rekomenduojama kasdien glostyti murklę. Teigiama, kad liečiant švelnų kailiuką ir jaučiant murkimo garso skleidžiamas vibracijas sukeliamos emocijos ir prisiminimai.

Taip pat gerinama smegenų veikla. Katės labai naudingos ir autistams. Jos lavina jų komunikacinius gebėjimus ir padeda sutelkti dėmesį. Taip pat pastebėta, kad psichiniai ligoniai, bendraudami su katėmis, tampa daug ramesni, dingsta agresija ir irzlumas.

Be to, šie gyvūnai itin naudingi tiems, kurie turi psichologinių problemų. Nustatyta, kad katės padeda išvengti ir gydo depresiją bei gerina miego kokybę. Mokslininkai teigia, kad jos geba atskirti žmogaus psichologinę būseną. Jausdamos, kad šeimininkas yra prislėgtas, išsigandęs arba jaučiantis kitokią įtampą, skuba prie jo glaustytis, murkti, laižyti rankas. Jos tarsi bando paguosti ir pasidalyti teigiama energija. Mokslininkų teigimu, stipriausiu poveikiu psichologinei žmogaus būsenai pasižymi ilgaplaukės katės.

Pakeičia vaistus nuo skausmo

Seniai žinoma, kad katės gali numalšinti skausmą. Jų kūnas skleidžia stiprią šilumą (katės kūno temperatūra – 38–39 °C), kuri atpalaiduoja raumenis, veikia tarsi kompresas, todėl skausmas pamažu silpnėja.

Mokslininkų teigimu, murklės itin veiksmingai gydo sąnarių ir raumenų ligas. Pagalbos net nereikia prašyti. Skaudama vieta išskiria didesnį šilumos kiekį, o katės šilumą mėgsta, todėl tuoj pat ten atsigula. Be to, jos gydo ne tik savo kūno šiluma ar murkimu. Sakoma, kad katės – tikros refleksoterapijos meistrės. Turbūt teko matyti, kaip murklės patogiai įsitaisiusios ima „minkyti“ letenėlėmis.

Tai ne tik malonus, bet ir naudingas procesas. Tupėdama ant šeimininko kelių ji švelniai maigo juos letenėlėmis ir atsargiai suleidžia nagučius. Šie veikia tarsi akupunktūra. Anot mokslininkų, tokia kačių elgsena prilyginama profesionaliam masažui. Gyvūnai puikiai instinktyviai jaučia, kur, kada ir kokį tašką reikia paspausti. Ypač geromis nuskausminimo „specialistėmis“ laikomos trumpaplaukės katės.

Užkerta kelią alergijoms

Dažnai manoma, kad katės – dažniausiai alergiją sukeliantys gyvūnai, tačiau Virdžinijos (JAV) universiteto mokslininkai pateikia ir kitą nuomonę. Pasak jų, šie augintiniai – tarsi prevencinė priemonė nuo alergijų ir astmos. Ištyrę grupę vaikų, jie pastebėjo, kad tų, kurių namuose gyvena murklės, organizme alergijas sukeliančių antikūnių kiekis yra mažesnis. Mokslininkai tai sieja su faktu, kad katės stiprina žmogaus imunitetą. Būtent todėl jis ne taip lengvai pasiduoda pašalinių mikroorganizmų įtakai.

Be to, teigiama, kad kuo anksčiau vaiko gyvenime atsiranda šis naminis gyvūnėlis, tuo geriau. Pastebėta, kad šis augintinis teigiamai veikia kvėpavimo takus, mažina riziką susirgti astma, plaučių uždegimu arba bronchitu. Tačiau, jeigu šeimoje kas nors jau serga alergija arba astma, katės verčiau nesirinkti. Šie gyvūnai gali tik užkirsti kelią minėtų ligų atsiradimui, bet ne juos išgydyti. Be to, sergant minėtomis ligomis katės gali dar labiau pabloginti ligonio būklę.

Tai įdomu

Nustatyta, kad žmonės, turintys augintinį, gyvena 4–5 metais ilgiau.
Sakoma, kad didžiausią gydomąją galią turi juodos katės.
Katės murkimas gerina gijimo procesą.

Pastebėta, kad vaikai, kurių namuose yra katė, pasižymi geresniu savęs vertinimu, labiau pasitiki savo jėgomis, turi didesnį atsakomybės jausmą ir geresnius komunikacinius gebėjimus.
Teigiama, kad Siamo katės geba gydyti peršalimo ligas.
Pasaulyje yra apie 500 mln. naminių kačių.
Vidutiniškai katė gyvena 12–15 metų.
Katės nejaučia saldaus skonio.
Amerikiečiai kasmet kačių pašarui išleidžia daugiau pinigų nei kūdikių maistui.

Katės tamsoje mato apie šešis kartus geriau nei žmogus, tačiau jos nemato to, kas yra tiesiai po nosimi.
Napoleonas bijojo kačių.
Senovės Egipte užmušti katę buvo baisus nusikaltimas, už kurį bausdavo mirtimi.

Katės žandikauliai negali judėti į šalis.
Katės murkia ne tik jausdamos malonumą, bet ir nepakeliamą skausmą arba baimę. Taip jos bando nusiraminti.
Katės gali išleisti apie 100 skirtingų garsų, o šunys tik 10.
Murklės palikuonių susilaukia praėjus 58–65 d. po apvaisinimo.
Katės labiausiai mėgsta kambario temperatūros maistą.
Šie gyvūnai retai miauksi kitoms katėms, taip elgiasi tik kačiukai. Miauksėjimas skirtas komunikacijai su žmogumi.

Kačiukai pradeda sapnuoti, praėjus maždaug savaitei nuo gimimo.
Raudonkailiai dažniausiai būna katinai, o pateles galima identifikuoti pagal vėžlio kiauto rašto kailį.
Sumedžiotą grobį šeimininkui dažniausiai neša patelės. Pasak mokslininkų, taip elgtis skatina instinktas nešti grobį jaunikliams.