Tačiau mes galime juos išmokyti susidoroti su painiomis situacijomis, jei tik apgaubsime juos savo meile bei rūpesčiu ir pasitelksime holistinį požiūrį.

Paauglystė - tai periodas, kai formuojasi žmogaus įsitikinimai ir gyvenimo vertybės, kuriuos lemia jo patirtys. Paauglius labai veikia aplinka ir jų gyvenime vykstantys įvykiai, nes būtent šiuo metu intensyviausiai vystosi jų kūnai, protai ir emocijos. Jie dažnai elgiasi neapdairiai, o abejojimas vertybėmis ir normomis tampa antrąja paauglių prigimtimi.

Daugelis paauglių laužo taisykles ar joms priešinasi, nors giliai širdyje ir jaučiasi kalti. Jei paauglys padaro kažką, kas laikoma moraliai netoleruotinu dalyku, jis jaučiasi prislėgtas. Galiausiai, jei šalia nėra draugo, supratingo mokytojo ar mylinčių tėvų, su kuriais galėtų pasidalinti savo problemomis, jis nuslepia tiesą.

Emocinė parama - svarbiausia tėvų pareiga

“Mano šeimoje niekas nevartojo alkoholio ir nerūkė, todėl jaučiausi labai kaltas, kai draugo vakarėlyje išgėriau ir surūkiau pirmąją cigaretę, - rašo Markas. - Labai bijojau tėvų reakcijos. Ką jie pagalvos? Ar nebus nusivylę mano elgesiu? Tikriausiai užtraukiau jiems gėdą. Tokios mintys mane persekiojo ir dieną, ir naktį, kol neištvėręs viską papasakojau tėvui. Tai buvo labai svarbus mano ir tėvo bendravimo momentas, nes jis sugebėjo susitvardyti, apgaubė mane meile ir rūpesčiu ir netgi pajuokavo. Po šio įvykio aš ir toliau susidurdavau su įvairiomis dilemomis, bet man buvo daug lengviau su jomis susidoroti“.

Trumpai tariant, paaugliams iš artimųjų reikia sveiko kiekio emocinės paramos. Jei jų namuose trūksta pagarbos, meilės ir supratimo, jie negali nurimti ir galiausiai išklysta iš normalaus elgesio rėmų.

Moralinės paauglių dilemos

Paauglių galvose knibžda daugybė minčių ir abejonių, nes jie dar nėra pakankamai emociškai subrendę, kad priimtų protingiausią sprendimą. Štai keletas pavyzdžių, su kokiomis moralinėmis dilemomis susiduria šiuolaikiniai paaugliai.

* Vakar per matematikos kontrolinį nusirašinėjau. Labai bijojau, bet galiausiai nusirašiau nuo suolo draugės. Visi taip daro, tai kodėl negaliu ir aš? Šiaip ar taip, nusirašiau tik kelis uždavinius - kitus išsprendžiau pati.

* Dar liko 10 dienų iki mėnesio pabaigos, ir aš dar turiu šiek tiek kišenpinigių. Bet mano geriausias draugas Jonas neturi pinigų vadovėliams. Ar turėčiau paprašyti savo tėvo daugiau pinigų? Bet ne. Jis nuliūs, nes ir taip turi daug išlaidų. Kita vertus, Jono padėtis dar blogesnė. Jis prašė, kad jam pagelbėčiau. Ką man daryti?

* Kai su draugais kur nors einame, mano draugas Tadas man visada nuperka užkandžių, net jei aš prieštarauju. Visi mano draugai, priešingai nei aš, turi pinigų smulkioms išlaidoms, o man gėda iš jų skolintis. Tadas yra mano geriausias draugas ir niekada neprašo grąžinti skolos, bet aš jaučiuosi blogai, kai jis už mane moka. Ar man niekur nebeiti su draugais, ar pasakyti Tadui, kaip jaučiuosi? Bet taip būtų nesąžininga Tado atžvilgiu, nes tada ir jis niekur nebeitų. Gal man paprašyti tėvų daugiau kišenpinigių? Bet ne, jie man daugiau tikrai neduos.

* Rytoj bus mano klasės draugės Saulės gimtadienis - jai sueina 14 metų. Ji mane ir mano gerą draugę Laurą pakvietė į didelį vakarėlį. Problema ta, kad ji pakvietė ir Miglę. Tai ta pati mergina, kuri prieš kelias dienas Laurą išvadino negražiais žodžiais, todėl ši į vakarėlį neis. Saulė yra gera mano draugė, bet jei eisiu į jos vakarėlį, Laura supyks ir su manimi nekalbės. Jei atsisakysiu, įsižeis Saulė. Gal man pasikalbėti su Laura apie tai, kaip jaučiuosi? Bet ar gražu nuliūdinti Saulę per jos gimtadienį? Sunku pasirinkti tarp dviejų draugių.

* Su Samanta draugauju jau 4 metus. Netrukus jos šeima ketina persikelti į kitą miestą. Pastebėjau, kad paskutiniu metu ji labai susidomėjusi mūsų klasės draugu Deividu ir pradėjo kitaip elgtis su manimi. Nesuprantu, kodėl. Ji vis daugiau laiko praleidžia su juo, o aš jaučiuosi atstumta. Nežinau, ką jaučiu Samantai, bet man trūksta bendravimo su ja. Bandžiau pasikalbėti su savo mama, bet ji buvo per daug užsiėmusi, kad suprastų ir patartų. Tikriausiai man reikia parašyti laišką tėčiui ir paklausti jo patarimo. Jis turėtų suprasti.

* Kodėl mano tėvai nuolat pykstasi, kai aš šalia? Kuo aš nusikaltau? Jie nepadeda atlikti namų darbų. Taip, jie mane aprūpina maistu ir stogu virš galvos, bet kur meilė? Dabar jie kalba apie skyrybas. Nenoriu gyventi nė su vienu iš jų. Bet jei išsikelsiu pas tėtį, labai pasiilgsiu mamos. Gaila, kad negaliu su jais atvirai pasikalbėti.

Kaip padėti paaugliams išspręsti vidinius konfliktus

* Niekada neverskite paauglių jums pritarti - tiesiog pasakykite, ką norite pasakyti. Parodykite savo meilę ir rūpestį, pateikite pozityvių pavyzdžių.

* Nuo pat mažu dienų formuokite teisingas nuostatas, vertybes ir sveikus įpročius. Geri įpročiai padeda vaikui geriau elgtis ir ugdo jo pasitikėjimą savimi.

* Rodykite pavyzdį, nes vaikai auga mus stebėdami. Jei mes pykstamės ir skundžiamės, jie irgi taip elgsis.

* Plėskite paauglių akiratį - pavyzdžiui, pasiūlykite gerų knygų. Kai nustatinėjate taisykles, nesielkite kaip diktatorius. Nepamirškite, kad vaikams reikia laiko išmokti jų laikytis.

* Nekalbėkite vien apie tai, kad “kažkas yra blogai”. Tai sukuria bereikalingą spaudimą ir kaltės jausmą, nes paaugliams labiausiai rūpi rezultatas. Kalbėkite apie tai, kodėl kažkas yra blogai. Neužtenka pasakyti “rūkyti yra blogai”. Verčiau paaiškinkite, kaip rūkymas kenkia plaučiams. Pateikite pavyzdžių, pavyzdžiui, papasakokite apie žmogų, kuris kenčia nuo rūkymo sukeltos plaučių ligos. Paaugliams tokie pavyzdžiai daro didelį įspūdį.

* Padėkite suprasti skirtumą tarp piešiamo ir realaus gyvenimo. Ne viskas, kas rodoma per televizorių, yra tikra ir turi būti siekiamybe.

* Skatinkite vaikus, apdovanodami juos už pasiekimus. Vaikai bus laimingi, jei džiaugsitės mažais jų pasiekimais ir vertinsite jų pastangas.

* Leiskite vaikams išreikšti savo požiūrį. Šį įprotį reikia pradėti formuoti dar vaikystėje. Visada kantriai išklausykite, ką jūsų vaikas nori jums pasakyti, ir nesistenkite dominuoti. Vaikai turi žinoti, kad visada gali pasipasakoti jums apie savo norus, poreikius ir jausmus. Jei neišmokysite vaikų jums atsiverti, jūsų santykiai nebus tokie artimi, kokių norėtumėte.

Tėvai privalo padėti vaikams išspręsti moralines dilemas. Žinoma, labai svarbus ir mokytojų indėlis, nes jie vaikams dažnai turi labai didelės įtakos. Jei paaugliai auga pasitikėdami savimi, plečiasi jų akiratis, o laikui bėgant jie išmoksta naudotis savo pačių intuicija ir supratimu. Svarbiausia tėvų pareiga yra išauginti atsakingus piliečius.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)