Dar būdama nėščia moteris atrado klasikinę muziką. Tačiau gimus dukrytei šalia klasikos, namuose atsirado ir daugiau kompaktinių diskų.
Daugiausia – vaikiškų dainelių. „Pradėjome nuo lopšinių, o paskui jau pirkome viską, ką rasdavome“, – neslėpė R. Artokienė. Ji teigė pastebėjusi, kad klausydama muzikos dukrytė nurimsta, greičiau užsnūsta. Muzika padeda ir tuomet, kai susinervina pati mama.
„Iš tikrųjų galima sakyti esame „užsikrėtę“ vaikiška muzika: visada „kompaktų“ vežiojamės automobilyje. Kol kas pataikome į vaiko „skonį“, tačiau ateityje gali būti keblu – juk patirties, renkantis tokią muziką, neturime“, – kalbėjo dukrytę auginanti mama. Paklausta, kaip renkasi vaikiškus CD, pašnekovė prisipažino, jog tai daro aklai: „Nelabai žinau, kokia muzika geriausia – informacijos apie tai nedaug. Todėl geriausias patarėjas – internetas ir draugai“.
Atsako muzikos edukologė, mokyklėlės visai šeimai „Strazdanėlės“ mokytoja Sonata Latvėnaitė-Kričenienė, ugdomosios tarptautinės konferencijos muzikos pedagogams „Vaikas ir muzika“ organizatorė:
Kai vaikutis gimsta ir grįžtama į namus, pats metas pirmajai pažinčiai su garsų pasauliu. Svarbiausia – nelaikykite vaiko visiškoje tyloje. Pirmas vaiko prisilietimas prie muzikos visų pirma turėtų būti – mamos, tėčio, artimųjų bei natūralūs aplinkos balsai ir garsai. Kad ugdytume vaiką nereikia ypatingo muzikinio išsilavinimo, kalbėkite su mažyliu, bendraukite, niūniuokite savo mėgstamas melodijas, kaip mokate ar sugebate. Visi gali dainuoti, problema, jog dažniausiai tiesiog nepasitikima savimi ir natūralūs garsai keičiami muzikos įrašais (tai nėra blogai, tiesiog jie turi būti parinkti ypač atidžiai ir leidžiami labai ribotai ir šiek tiek vėliau).
Nebijokite buities garsų namų aplinkoje net tada, kai vaikas miega, jis turi augti natūralioje aplinkoje. Čia ypač padeda lietuvių liaudies folkloras: žaidimai, trumpos dainelės, paukščių garsų pamėgdžiojimai, greitakalbės, eilėraštukai. Sukurkite savo repertuarą. Vaikas dar nesupras ką jūs kalbate, tad galite improvizuoti ir jei lengviau – kalbėkite, niūniuokite, kurkite juokingas išgalvotas istorijas, daineles iš jūsų kasdienybės ir buities, svarbu ne ką, o kad apskritai artikuliuojate, bendraujate garsu, tembrais savo balsu. Dalį laiko, kuomet vaikas būdrauja, skirkite masažiukams ar mankštelėms skambant muzikiniam fonui ar tiesiog mamos paniūniavimams. Į šį bendravimą įtraukite visus šeimos narius ne tik mamą, bet ir tėtį, močiutę ar kitus vaikus, jei šeimoje auga ne vienas vaikas.
Svarbu nepersistengti ir vengti per didelio šurmulio. Vaikiškos dainelės - taip pat išeitis, bet kūdikiams labiau rekomenduočiau muziką be žodžių, ypač iki pusės metų mažyliams, vaikiškų dainelių repertuarui dar ateis laikas. Jei tikrai nepasitikite savo jėgomis, ankstyvame amžiuje ieškokite kokybiškos muzikos įrašų, kuriuose grojama gyvais instrumentais, populiariojo folkloro vaikams, vaikų dainelių, kur skamba vaikų balsai, bet natūralūs, „nepataisyti“ kompiuteriu, ne pop muzikos įrašų.
Seniai pastebėta, kad liaudies muzika, gryni lengvai atpažįstami aplinkos garsai veikia vaikus ypač stipriai, todėl jos tiek daug ir mūsų mokyklėlės leidiniuose ir repertuare. Turbūt nė nereikia didesnio įrodymo: kai paklausi šeimų auginančių vaikus, kokia jų vaikų žiūrimiausia muzikos laida, dauguma išpyškina – „Duokime garo!“. Muzika, daranti teigiamą poveikį žmogaus sielai (jos vystymuisi, taikai, harmonijai, išsilaisvinimui), yra tikroji liaudies muzika. O ir mokslininkų pastebėta, kad liaudies muzikos ritmika artima vaiko širdies ritmui, mūsų prigimčiai todėl ji sudomina, įtraukia skatina grįžtamąjį ryšį ir kartojimą, juk ji mūsų genuose..
Tad mano patarimas mamai – klausykite įvairios muzikos, ne tik vaikiškų dainelių, grįžkite prie repertuaro kurį klausėte kol laukėtės. Greta folkloro ir mamos, tėčio ar močiutės balsų iki metų amžiaus puikiai tiks instrumentinė, meditacinė, klasikinė muzika, atskirų instrumentų improvizacijos. Tokio amžiaus vaikams rekomenduojama W. A. Mocarto kūryba. Atlikta gausybė jo muzikos kūrybos poveikio tyrimų įrodyta, kad Mocarto sukurtos muzikos harmonija ypač tinkama mažyliams.
Kai vaikas atsisėda, sąmoningai ir tvirtai paėmęs ima barškinti barškučius ar kt. (apie 6-7 mėnesį) jo repertuare turėtų atsirasti daugiau muzikinių ritmų. Augant repertuarą praplėskite, grokite kuo įvairesnę muziką, ieškokite pasaulio tautų muzikos motyvų. Be to daugumos namuose tikrai rasime kokį nors instrumentą: senovinį mamos ar tėčio metalofoną, barškutį, būgnelį ar kitą parsivežtą iš egzotinės šalies muzikos instrumentą.
Jau nekalbu apie tai, kad pats vaikas ieško garsų namuose tyrinėdamas aplinką ir su šaukštu tarškindamas į puodą, dubenį ar pan. tokiu atveju reikia tik vos, vos pakreipti ir pasiūlyti tokius žaidimus: apversti – puodą, dubenį ir paduoti šaukštą, į plastikinį indelį įberti įvairių kruopų ar makaronų ir jau prasideda naujas pažinimo procesas. Vaiko žaidimas, muzikavimai, o vėliau atsistojus ar pradėjus vaikščioti, judėjimas pagal muziką, suteiks daug džiaugsmo tiek pačiam vaikui, tiek suaugusiems. Vėliau dar labiau ūgtelėjus vaikui, šis laikas virs ne tik muzikos, bet ir bendrų žaidimų, ar šokių laikotarpiu, kurkite šią tradiciją – tiesiog paleiskite muziką ir pašokite su vaiku, pradžioje laikydama rankose, o vėliau susikibus poroje.
Ar radijas gali būti išeitis? Nerekomenduočiau ja piktnaudžiauti iki vaikui sukaks metai, o ypač vengčiau šių dirgiklių pirmais mėnesiais. Nejunkite radijo, venkite televizoriaus garso, kuris neretai mėgstamas mūsuose, kaip fonas. Šiuose kanaluose neužtikrinamas tolygus garsas, be to grojama ir ne itin kokybiška muzika, ji pertraukiama pagarsintų reklamų ir kitokių intarpų, „šiukšlių“. Nesakau, kad jos verta atsisakyti visai, jei negalite, ribokite jų foną iki kelių valandų per dieną, bet būtinai išlaikant tylos valandas, ypač jei tai – populiariosios muzikos radijo stotys ar televizijos kanalai. Atkreipkite dėmesį į garso lygį, kad pagarsinta reklama neišgąsdintų mažylio.
Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina: kai namuose skamba kokybiška muzika, muzikuojama – matomi rezultatai ne tik dainavime ar muzikoje, bet ir kitose gyvenimo srityse. Vaikai auga imlesni, gabesni, laisvesni, labiau pasitikintys savimi. Be to kad muzika lavina koncentraciją ir koordinaciją, muzikinę klausą, ji taip pat lavina ir vaikų girdimąją atmintį, intuiciją, logiką, komunikabilumą, išlaisvina mažylių kūrybiškumą. Nustatyta, kad muzika lavintų vaikų intelektas yra aukštesnis. Žaidimas muzika, garsais, judesiu, buvimas kartu suartina, skatina teigiamas emocijas šeimoje, o neretai yra ta jungtis, kuri sutvirtina šeimos narių tarpusavio ryšį ir santykius.
