aA
Gim­ta­ja­me Aly­tu­je vie­šė­jęs vai­kų psi­chiat­ras Li­nas Sluš­nys pri­si­pa­žįs­ta ne­re­tai pa­trau­kian­tis per dan­tį ini­cia­ty­vas, ku­rio­se ko­vo­ti su pa­ty­čio­mis ža­da­ma per tam tik­rą lai­ką – de­šimt die­nų ar sa­vai­tę. Ka­dan­gi Pi­lia­kal­nio pro­gim­na­zi­jo­je vy­ku­si dis­ku­si­ja „Smur­ti­nės si­tu­a­ci­jos mo­kyk­lo­je ir jų spren­di­mo bū­dai“ taip pat bu­vo skir­ta ak­ci­jai „16 ak­ty­vu­mo die­nų prieš smur­tą“, sve­čias ra­gi­no į tą pa­čią pro­ble­mą pa­žiū­rė­ti kiek ki­to­kiu kam­pu.
Linas Slušnys
© DELFI / Valdas Kopūstas

Prieš po­rą me­tų tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos UNI­CEF at­lik­tas ty­ri­mas apie vai­kų ge­ro­vę iš­si­vys­čiu­sio­se ša­ly­se at­sklei­dė, kad Lie­tu­vos vai­kai jau­čia­si ne­lai­min­giau­si Eu­ro­po­je, kas ant­ras moks­lei­vis pa­ti­ria pa­ty­čias, pir­mau­ja­me pa­gal vai­kų sa­vi­žu­dy­bių skai­čių. Tai šo­ki­ruo­jan­tys fak­tai, ta­čiau vais­tas nuo šių skau­du­lių yra. Pa­sau­ly­je jau se­niai tai­ko­mas emo­ci­nio in­te­lek­to ug­dy­mas pir­muo­sius žings­nius žen­gia ir Lie­tu­vo­je. Ar jis taps gel­bė­ji­mo­si ra­tu ne tik vai­kams, bet ir ap­skri­tai vi­suo­me­nei? Apie tai dis­ku­ta­vo ir aly­tiš­kiai.

Kon­fe­ren­ci­jo­je bu­vo kal­ba­ma apie nuo­sek­laus dar­bo svar­bą ku­riant sau­gią mo­kyk­lą, ma­to­mo ir pa­ti­ria­mo smur­to po­vei­kį vai­kams. Pa­tir­ti­mi vyk­dant OL­WEUS pa­ty­čių ir smur­to pre­ven­ci­jos pro­gra­mą da­li­jo­si Pi­lia­kal­nio pro­gim­na­zi­jos Ne­for­ma­lio­jo švie­ti­mo ir pa­gal­bos sky­riaus ve­dė­ja Vil­ma Ma­sio­nie­nė, Pe­da­go­gi­nės psi­cho­lo­gi­nės tar­ny­bos psi­cho­lo­gė Auš­ra Žvi­na­ke­vi­čiū­tė-Stan­ke­vi­čie­nė.

So­cia­li­nis emo­ci­nis ug­dy­mas. Kas tai?

Aly­tiš­kius spe­cia­lis­tus (tiks­liau, spe­cia­lis­tes, nes au­di­to­ri­ja bu­vo iš­skir­ti­nai mo­te­riš­ka) L. Sluš­nys kvie­tė pa­si­kal­bė­ti apie so­cia­li­nį emo­ci­nį ug­dy­mą. Lie­tu­vo­je jis dar tik ski­na­si ke­lią, nors dau­ge­ly­je už­sie­nio ša­lių tai yra ne­at­sie­ja­ma švie­ti­mo da­lis, lei­džian­ti pa­siek­ti ap­čiuo­pia­mų sta­tis­ti­kos re­zul­ta­tų – tiek aukš­tes­nių aka­de­mi­nių lai­mė­ji­mų, tiek ma­žiau smur­to, pa­ty­čių at­ve­jų.

„Pa­ty­čios tarp vai­kų, pa­aug­lių yra tik pa­sek­mė. Jie el­gia­si taip, kaip iš­mo­ko iš mū­sų, tė­vų, mo­ky­to­jų. Pa­ty­čios gy­vuos tol, kol mū­sų vi­suo­me­nė ne­pa­si­keis. Iš jos at­si­ne­ša­mas el­ge­sio mo­de­lis į dar­že­lių gru­pes ir mo­kyk­lų kla­ses. Su­au­gu­sie­ji ne­re­tai net­gi ne­be­stab­do to­kio el­ge­sio, nes jis ta­po toks įpras­tas, kad net­gi ne­krei­pia­ma į jį dė­me­sio“, – L. Sluš­nio pa­mąs­ty­mai skam­ba ne­la­bai op­ti­mis­tiš­kai.

Iš­si­vys­čiu­sio­se ša­ly­se daug dė­me­sio ski­ria­ma so­cia­li­nės at­sa­ko­my­bės ir so­cia­liai at­sa­kin­gos as­me­ny­bės ug­dy­mo pro­gra­moms, o Lie­tu­vo­je vyk­do­mi sti­chiš­ki ir pa­vie­niai pro­jek­tai, ku­rie ne­už­tik­ri­na nuo­sek­laus emo­ci­nio in­te­lek­to ug­dy­mo.

So­cia­li­niai emo­ci­niai ge­bė­ji­mai (va­di­na­ma­sis emo­ci­nis so­cia­li­nis in­te­lek­tas) – tai mo­kė­ji­mas dirb­ti kar­tu su ki­tais, pro­duk­ty­viai mo­ky­tis, at­lik­ti svar­biau­sius vaid­me­nis šei­mo­je, ben­druo­me­nė­je, dar­bo vie­to­je. Nu­sta­ty­ta, kad emo­ci­nė bū­se­na da­ro įta­ką mo­ky­mui­si. Ne­ra­mus, iš­si­gan­dęs, pras­tai emo­ciš­kai mo­kyk­lo­je be­si­jau­čian­tis vai­kas ne­ga­li tin­ka­mai įsi­sa­vin­ti ži­nių.

Mo­kyk­la, ku­rio­je pa­ty­čios kas­die­nis reiš­ki­nys, nė­ra ta vie­ta, ku­rio­je jis jau­čia­si ska­ti­na­mas mo­ky­tis ir bręs­ti. To­dėl so­cia­li­nis emo­ci­nis ug­dy­mas or­ga­ni­zuo­ja­mas taip, kad vai­kai ir su­au­gu­sie­ji (ne tik mo­ki­niai, bet ir mo­ky­to­jai, tė­vai) įgy­tų ži­nių, nuo­sta­tų, įgū­džių ir kom­pe­ten­ci­jų, bū­ti­nų psi­chi­kos svei­ka­tai stip­rin­ti ir iš­sau­go­ti.

Spe­cia­lis­tai tvir­ti­na: mi­nė­tos kom­pe­ten­ci­jos tar­pu­sa­vy­je la­bai su­si­ju­sios, ta­čiau sil­pniau­sio­ji – tar­pu­sa­vio san­ty­kiai. Mums trūks­ta kan­try­bės, em­pa­tiš­ku­mo, kai at­si­du­ria­me ne­pa­lan­kio­se si­tu­a­ci­jo­se, ne­si­tvar­do­me ir daž­nai griau­na­me san­ty­kius. Vai­kai šiuos da­ly­kus ne­re­tai at­si­ne­ša iš šei­mos, nes ma­to, kaip ben­drau­ja tė­vai.

Pa­ty­čios – iš mū­sų „bū­riš­kos pra­ei­ties“

„Tur­būt ki­taip kal­bė­ti apie pa­ty­čias aš ne­be­mo­ku, kaip tik sa­kau, kad tu­ri­me jas iš­gy­ven­din­ti iš gi­lios že­mės ir sa­vo bū­riš­kos pra­ei­ties, kad anū­kai apie to­kias vi­sai už­mirš­tų, nors tai ir ne­bus leng­va“, – L. Sluš­nys ra­gi­na žiū­rė­ti į at­ei­tį ir ruoš­tis pri­im­ti nau­jus XXI am­žiaus iš­šū­kius.

Glo­ba­lia­me pa­sau­ly­je ne­už­teks mo­kė­ti skai­ty­ti, ra­šy­ti ir kal­bė­ti už­sie­nio kal­bo­mis. Be pa­žin­ti­nių kom­pe­ten­ci­jų, ne ma­žiau svar­bus tam­pa ge­bė­ji­mas kur­ti san­ty­kius, ras­ti kon­tak­tą su ša­lia esan­čiais žmo­nė­mis, val­dy­ti emo­ci­jas, iš­ei­ti iš kon­flik­ti­nių si­tu­a­ci­jų. Ben­drau­ti ir kur­ti san­ty­kio su ša­lia esan­čiais per pa­ty­čias tie­siog ne­įma­no­ma, ir pa­sau­lis tai pui­kiai su­vo­kė.

„Pa­ty­čios iš­nyks iš Lie­tu­vos mo­kyk­lų kaip at­gy­ve­na ta­da, kai už­augs kar­tos, ku­rios ne­tu­rės pro­ble­mų su pa­ty­čio­mis, nes ir pa­čios gerbs ki­tus“, – sa­ko L. Sluš­nys.

Tam bū­ti­nas emo­ci­nis ir so­cia­li­nis ug­dy­mas. Šis pro­ce­sas ap­ima ži­nių nuo­sta­tų for­ma­vi­mą, su­si­ju­sį su pen­kio­mis pa­grin­di­nė­mis kom­pe­ten­ci­jo­mis: sa­vi­mo­ne (ge­ras sa­vo emo­ci­jų ir ver­ty­bių, ku­rios tar­nau­tų at­spa­ru­mui ir ge­bė­ji­mui sa­ve ap­ri­bo­ti, ži­no­ji­mas); at­sa­kin­gų spren­di­mų pri­ėmi­mu (mo­ra­lūs ir kon­struk­ty­vūs spren­di­mai, su­si­ję su as­me­ni­niu ir so­cia­li­niu el­ge­siu); tar­pu­sa­vio san­ty­kiais (po­zi­ty­vių san­ty­kių for­ma­vi­mas, dar­bas ko­man­do­je, veiks­min­gas kon­flik­tų spren­di­mas); so­cia­li­niu są­mo­nin­gu­mu (su­pra­ti­mas ir em­pa­tiš­ku­mas ki­tų at­žvil­giu); sa­vit­var­da (emo­ci­jų ir el­ge­sio val­dy­mas sie­kiant sa­vo tiks­lų).

Be­je, emo­ci­nės so­cia­li­nės kom­pe­ten­ci­jos vi­sų pir­ma bū­ti­nos ne moks­lei­viams, bet… švie­ti­mo įstai­gų va­do­vams. Pa­sau­lio ty­ri­mai ro­do, o Lie­tu­vos mo­kyk­lų ver­ti­ni­mo agen­tū­ra pa­tvir­ti­na, kad 30 proc. įstai­gos pa­sie­ki­mų le­mia jos va­do­vas. Ga­li­ma nu­ma­ny­ti, ko­kius ben­druo­me­nės lai­mė­ji­mus le­mia, pa­vyz­džiui, emo­ci­jų ne­val­dan­tis mo­kyk­los di­rek­to­rius, ku­ris vie­šai ke­lia bal­są, ne­ko­rek­tiš­kai kon­flik­tuo­ja su pa­val­di­niais, net­gi iš­sa­ko jiems ne­pa­gar­bą.

„Gal­būt jums at­ro­do, kad vai­kai to­kio vie­šo kon­flik­to ne­gir­dė­jo, bet ga­li­te bū­ti tik­ri: bū­tent to­kį ne­adek­va­tų su­au­gu­sių­jų el­ge­sį jie ir įsi­dė­mės bei pa­kar­tos“, – sa­ko L. Sluš­nys.

Lie­tu­vo­je jau ku­ris lai­kas esa­ma iš už­sie­nio nu­si­žiū­rė­tų ir adap­tuo­tų pro­gra­mų, skir­tų so­cia­liai ir emo­ciš­kai ug­dy­ti vai­kams, ta­čiau jo­mis nau­do­ja­si tik ke­li pro­cen­tai ug­dy­mo įstai­gų, nes pe­da­go­gai tam nė­ra pa­si­ren­gę – pa­tys ne­pa­kan­ka­mai emo­ciš­kai iš­pru­sę. Emo­ci­nio in­te­lek­to ug­dy­mas ak­tu­a­lus ir vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms. Jei­gu as­muo su­vo­kia, kad yra kon­flik­tiš­kas, tu­ri ieš­ko­ti, kaip tai iš­spręs­ti.

Vie­toj bran­dos eg­za­mi­nų – CV, ku­ria­me at­si­spin­dės ir so­cia­li­nės emo­ci­nės kom­pe­ten­ci­jos

„Da­bar gy­vuo­ja to­kia bran­dos eg­za­mi­nų sis­te­ma, ku­rio­je jau­no žmo­gaus gy­ve­ni­mą le­mia tai, kaip jis mo­ka su­si­kaup­ti. Man at­ro­do, kad tai nė­ra tei­sin­gas po­žiū­ris, nes stre­sas eg­za­mi­no me­tu ga­li su­griau­ti at­ei­ties pla­nus. Ir, at­virkš­čiai, tas, ku­ris ne­la­bai daug lai­ko pra­lei­do mo­kyk­lo­je, su­ge­ba pa­si­ruoš­ti ir ne­blo­gai iš­lai­ky­ti eg­za­mi­nus. To­kių pa­vyz­džių nė­ra daug, bet pa­si­tai­ko“, – pa­ste­bi L. Sluš­nys.

Ge­rą­ja ži­nia jis va­di­na Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos siū­lo­mą nau­ją bran­dos eg­za­mi­nų ver­ti­ni­mo sis­te­mą. Jos pa­grin­du tap­tų mo­ki­nių pa­sie­ki­mų įver­ti­ni­mų kau­pi­mas mo­ki­nio CV pri­me­nan­čio­je in­for­ma­ci­nė­je sis­te­mo­je. Įra­šus apie sa­ve mo­ki­nys pil­dy­tų nuo­lat vi­są sa­vo mo­ky­mo­si mo­kyk­lo­je lai­ką (ti­kė­ti­na – net­gi vi­są gy­ve­ni­mą).

Ja­me at­si­spin­dė­tų ne tik ži­nios, bet ir ki­tos mo­ki­nio kom­pe­ten­ci­jos: kul­tū­ri­nės, so­cia­li­nės, eko­no­mi­nės ir kt. Ug­dant mo­ki­nį mo­kyk­lo­je įgau­tų svo­rio ir jo kū­ry­bi­nė, spor­ti­nė veik­la, sa­va­no­ria­vi­mo pa­tir­tis, tap­tų svar­bus so­cia­li­nis emo­ci­nis ug­dy­mas.

Kau­pia­mo­jo ver­ti­ni­mo sis­te­ma siū­lo­ma kaip ga­li­ma al­ter­na­ty­va, nes abi­tū­ros eg­za­mi­nai kuo to­liau, tuo la­biau ne­be­ati­tin­ka mo­ky­mo­si vi­są gy­ve­ni­mą di­na­mi­kos, nes žmo­gaus pa­tir­tis kau­pia­ma nuo­lat, o ne tik vie­ną pa­va­sa­rį. Da­bar­ti­niai eg­za­mi­nai, iš­sky­rus aka­de­mi­nes ži­nias, ne­sti­mu­liuo­ja kel­ti ki­tų as­me­niui svar­bių tiks­lų, pa­vyz­džiui, la­vin­ti so­cia­li­nio ir emo­ci­nio in­te­lek­to.

Re­vo­liu­ci­ja ar tie­siog dar vie­na nau­ja te­ori­ja?

Pe­da­go­gai ir eks­per­tai, ti­kin­tys, kad emo­ci­nio in­te­lek­to ug­dy­mas su­kels pro­ver­žį švie­ti­mo sis­te­mo­je ir vi­suo­me­nė­je, ku­ria am­bi­cin­gus pla­nus. Jie sa­ko, kad sėk­mė ne tik mo­kyk­lo­je, bet ir vė­les­nia­me gy­ve­ni­me ly­di tuos mo­ki­nius, ku­rie re­a­lis­tiš­kai ver­ti­na sa­ve ir sa­vo ga­li­my­bes (sa­vi­mo­nė); tin­ka­mai val­do sa­vo jaus­mus ir kon­tro­liuo­ja sa­vo el­ge­sį (sa­vit­var­da); tiks­liai in­ter­pre­tuo­ja so­cia­li­nės ap­lin­kos žen­klus (so­cia­li­nis są­mo­nin­gu­mas); veiks­min­gai spren­džia tar­pas­me­ni­nius kon­flik­tus (ben­dra­vi­mo ge­bė­ji­mai); pri­ima ge­rus spren­di­mus su­si­dū­rę su kas­die­niais sun­ku­mais (at­sa­kin­gas spren­di­mų pri­ėmi­mas). Ki­taip ta­riant, jie tu­ri iš­ug­dy­tas pa­grin­di­nes emo­ci­nes so­cia­li­nes kom­pe­ten­ci­jas.

De­ja, šiuo me­tu mo­kyk­lo­se tik­rai la­bai daug dė­me­sio ski­ria­ma tik aka­de­mi­niams pa­sie­ki­mams. Spe­cia­lis­tai ne­ne­igia jų svar­bos, ta­čiau jei žmo­gus mo­kės val­dy­ti ir sa­vo emo­ci­jas, ti­ki­my­bė, kad bus lai­min­ges­nis, jam sek­sis ge­riau, tik­rai di­de­lė. Juk tai da­ro di­de­lę įta­ką san­ty­kių ir šei­mos kū­ri­mui, ben­dra­vi­mui su ko­le­go­mis, kar­je­ros sie­ki­mui ir t. t. Emo­ci­nis sta­bi­lu­mas pa­dės vai­kui at­ei­ty­je leng­viau įveik­ti kliū­tis, be di­des­nių psi­cho­lo­gi­nių pro­ble­mų pri­im­ti iš­šū­kius.

„Vi­sa tai iš­ug­dy­ti ga­li­ma, tam su­kur­ti in­stru­men­tai ir, be­je, kai ku­rios Lie­tu­vos mo­kyk­los juos tu­ri, tik­rai ga­li­ma džiaug­tis jų re­zul­ta­tais. Aiš­ku, tai yra sun­kus dar­bas. Ma­te­ma­ti­kos, lie­tu­vių kal­bos ar ki­tų da­ly­kų vai­kus mo­ko­me nuo pir­mos iki dvy­lik­tos kla­sės ir ma­to­me re­zul­ta­tus, nuo­sek­liai rei­kia mo­ky­ti ir emo­ci­nio in­te­lek­to. Tam su­kur­tos mo­der­nios pro­gra­mos, tech­no­lo­gi­jos, ir ki­tos vals­ty­bės tuo jau nau­do­ja­si“, – sa­ko L. Sluš­nys.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prekybos centrų plėtra nestoja: po paslapties skraiste planuojamos dešimtys naujų parduotuvių

Milijoninės investicijos , dešimtys naujų prekybos vietų – tokie laukia 2019 metais prekybos...

Noah Smith. Taip, bitkoinas buvo klasikinis burbulas. Ir jis sprogo

Regis, kiekvieną finansinį burbulą lydi koks nors visiems žinomas anekdotas apie tai, kaip kažkas...

Audringas savaitgalis Kijeve: vietos, dėl kurių čia keliauja tūkstančiai lietuvių (428)

Tūkstančiai lietuvių keliaują į Ukrainos sostinę ieškodami ten pigių pramogų, restoranų ir...

„Bayern“ vedlys įsidėmėjo „Žalgirio“ pasiųstą žinutę, žvaigždė – agresyvų kauniečių stilių specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (4)

Penktadienio vakarą Eurolygos 12-ojo turo rungtynėse Miunchene akis į akį susirems du vienodą...

Traumą patyrusiam Valančiūnui atlikta operacija – „Raptors“ pasikvietė kitą centrą (25)

Absoliutūs NBA lygos lyderiai Toronto „Raptors“ (23/7) neribotam laikui neteko savo centro iš...

Dėl atnaujintos gatvės pasiskundę Kauno vairuotojai tokio valdininkų atsakymo nesitikėjo (112)

Kauno centre esanti Kęstučio gatvė yra svarbi miesto transporto linija. Lygiagrečiai Laisvės...

Šaltiniai policijoje: Strasbūro šaulys nukautas (77)

Šaltiniai iš Prancūzijos policijos praneša, kad Strasbūro šaulys nukautas. Jis buvo sandėlyje...

„Valstiečiai“ kandidatu į Vilniaus merus išsirinko Sinkevičių (151)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus skyrius ketvirtadienio vakarą nusprendė, kad...