Nepaisant aštraus termino, emocinis incestas nenumato seksualinio išnaudojimo. Tai yra tiesiog netinkamas emocinis artumas, kuris gali susiklostyti nesąmoningai, skirtingai nuo fizinės kraujomaišos.
Dažnai tėvai, puoselėjantys tokią santykių raidą, nesuvokia, kaip jų veiksmai gali kenkti vaikui, ir daro tai nesąmoningai. Tačiau toks elgesys vis tiek gali sukelti ženklų skausmą, jau nekalbant apie asmenybės vystymosi sutrikimus. Kai kurių ekspertų nuomone, tiek fizinė, tiek emocinė kraujomaiša gali turėti labai panašių ilgalaikių žalingų pasekmių, vaiko raidai.
Emocinė kraujomaiša pasireiškia tuo, kad mama arba tėvas su savo vaiku elgiasi tarsi su romantiniu partneriu. Užuot suteikus vaikui tinkamą ugdymosi aplinką, struktūrą, dienotvarkę, kuri padėtų adekvačiai tenkinti vaiko emocinius poreikius ir kitas reikmes, pasirenkama:
· komfortas ir vaiko draugija siekiant išvengti vienatvės;
· tariamasi finansiniais klausimais;
· klausiama patarimų, aptariami konfliktai darbe ar suaugusių asmeniniai santykiai;
· pasireiškia didesnis lojalumas vaikui nei partneriui ar sutuoktiniui;
Pradžioje tokie santykiai gali pasirodyti kaip brandesni, suteikiantys artumo jausmą. Kai vaikas girdi ar mato, patiria tai, kuo paprastai suaugę nesidalina su vaikais, jis jaučiasi privilegijuotas ar net ypatingas.
Tačiau vaikas prisiimdamas „sutuoktinio“ ar „partnerio“ rolę, praranda galimybę būti vaiku. Praranda vaikystę. Dėl to esminiai socialiniai ir emociniai poreikiai, būdingi tam raidos tarpsniui, lieka nepatenkinti, kas gali turėti rimtų pasekmių visą likusį gyvenimą, psichinei vaiko sveikatai ir emocinei gerovei.
Emocinės kraujomaišos požymiai
Nors daugelis psichinės sveikatos organizacijų ir tiesiog specialistų pripažįsta, kad yra emocinės kraujomaišos problema, kuri kelia nemažą susirūpinimą, tačiau tyrimai, šioje srityje, dar yra nepakankamai išsamūs. Trūksta klausimynų ir metodų. Siekdami mažinti šią spragą, mokslininkai sukūrė CEIS klausimyną, kuris padėtų įvertinti vaikystėje patirtą emocinį incestą jau suaugusiems žmonėms. Ši skalė pasirodė 2021 m. „Pubmed“ skelbtame tyrime. Ją sudaro 12 teiginių, suskirstytų į dvi dalis.
Pirmoji dalis „Surogatinis sutuoktinis“ susideda iš tokių teiginių:
· Kai atsiranda kažkokių problemų ar iššūkių, vaikas turi elgtis brandžiau nei jo tėvas ar mama.
· Vaikas patarinėja savo mamai ar tėvui, kai jei patiria keblumų romantiniuose santykiuose.
· Tėvų, sutuoktinių, partnerių konflikte vaikas renkasi ginti tik vieno iš besiginčijančių pusę.
· Konflikto metu vaikas įsikiša, kad spręstų suaugusiųjų problemas.
· Tėvas arba mama kreipiasi į vaiką, o ne į savo partnerį ar kitą suaugusįjį, kad pasidalintų emociniu nuovargiu ir savo jausmais, kuriuos patyrė.
· Po ginčo su antra puse vienas iš suaugusių kreipiasi į vaiką palaikymo.
Antra dalis „Nepatenkinta vaikystė“ apima tokius šešis teiginius:
· Siekdamas išlaikyti šeimos darną, vaikas prisiima užduotis ir atsakomybes, kurios nėra adekvačios jo amžiui.
· Nėra galimybės pilnai pasidžiaugti savo vaikyste, t. y. būti tiesiog vaiku, vaiko rolėje.
· Tam tikri mamos ar tėčio poreikiai vaikui gali atrodyti svarbesni nei jo paties.
· Vaikui kyla pavydas, kai jis mato pilnavertiškus savo bendraamžių tėvų santykius.
· Vaikui tenka anksčiau laiko „suaugti“, kad atleiptų vienokius ar kitokius savo mamos ar tėvo poreikius.
· Tenka savarankiškai tvarkytis su tam tikromis užduotimis, kurias turėtų atlikti tėvai.
Emocinio incesto pavyzdžiai
Tokiems santykiams būdingos išplaukusios ribos. Pavyzdžiui, mama ir sūnus daro viską kartu. Vaikas praleidžia mokyklą ir tuo metu kartu išvažiuoja su mama į kelionę, vyksta drauge su kažkokiais reikalais ar tiesiog kartu apsipirkti, leidžiamas laisvalaikis bendrai. Vaikui pasiūlomas alkoholis ar kažkokie kiti dalykai, ką parastai kartu daro tik suaugusieji. Vyksta ilgi pokalbiai, išsamiai aptarinėjant įvairiausius įvykius ir pasaulį. Kalba kaip su pilnaverčiu suaugusiu.
Draugai mokykloje stebisi ir pavydi, kad vaikas gavęs prastą pažymį ar neišlaikęs testo nesulaukia jokių pasekmių, gali eiti bet kada miegoti ir neribotai naudotis telefonu bei kompiuteriu, kada tik nori.
Į vaiką gali būti kreipiamasi epitetais, kurie būdingi antrai pusei ar sutuoktiniui.
Kodėl emocinė kraujomaiša atsitinka?
Tyrėjai išskiria tris pagrindines to priežastis.
1. Nedarni šeima. Emocinis incestas pasireiškia dažniausiai tada, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių nutrūksta ar suyra tėvo ir mamos ar tiesiog šeimos suaugusių tarpusavio santykiai. Suskyla darnus šeimos modelis. Kas nutinka dėl suaugusiųjų konfliktų, neištikimybės, finansinių sunkumų, darbo problemų, toksiškų skyrybų, vieno iš tėvų netektis, dėl mamos ar tėvo psichinės ar fizinės sveikatos problemų, lėtinių ligų, depresijos, priklausomybių, kai nėra galimas fizinis ar emocinis artumas su lygiaverčiu suaugusiu partneriu, antra puse, žmona ar vyru.
2. Išmoktas auklėjimo stilius. Šeimoje santykių modeliai neretai keliauja karta iš kartos, deja, kartais jie gali būti disfunkciniai, lemti emocinę kraujomaišą. Būna, jog suaugę vaikystėje tiesiog nematė sveikų santykių pavyzdžio, nepatyrė, tad gaunasi tas, kas gaunasi. Žmogus nebuvo išmokytas tinkamai tenkinti savo emocinius poreikius ir tvarkytis su iššūkiais stresą keliančiose situacijose.
3. Kultūriniai ir socioekonominiai veiksniai. Mokslininkai pastebėjo, kad tam tikrose kultūrose emocinė kraujomaiša gali pasireikšti dažniau. Tam tikrose šalyse įprasta manyti, kad visiškai normalu su vaikais aptarinėti suaugusiųjų reikalus. Kartais vienas iš tėvų tiesiog labai daug dirba, tad šeimos ar ūkio reikalus perkelia vyresniam vaikui. Finansiniai sunkumai, vienatvė, nerimas ir kaltės jausmas, dėl įsitikinimų ar kultūrinių stereotipų, kad esu nepakankamai gera mama ar tėvas.
Emocinės kraujomaišos žala
Akivaizdu, jog tokie santykiai gali neigiamai paveikti visus į juos įsitraukusius asmenis.
Visų prima, tėvai, kurie siekdami patenkinti savo emocinius poreikius, įklimpsta tokiame bendravime, rizikuoja negrįžtamai sugadinti santykius su savo vaiku. Toks tėvas ar mama taip praranda galimybę patirti ir mėgautis sveikais romantiškais santykiais ir draugyste, netenka visų to teikiamų privalumų, nes vaikai tiesiog negali to suteikti.
Dar liūdnesnių pasekmių tai gali turėti patiems vaikams. Nors sunku tai priimti, bet emocinis incestas yra psichologinio smurto forma prieš vaikus. Net jei taip nutinka netyčia, vis tiek žala yra didžiulė. Tyrėjai išskiria tokius galimus to padarinius:
· sunkumai asmenybės raidos ir tapatybės kūrimo procese;
· sunkumai užmezgant draugystę su bendraamžiais
· sunkumai kuriant ilgalaikius, sveikus romantiškus santykius suaugus;
· sunkumai nustatant ribas su kitais;
· toksiško perfekcionizmo tendencijos;
· neadekvatus pranašumo prieš kitus jausmas;
· vienatvė;
· kaltės ir gėdos jausmai;
· žema savivertė;
· psichinės sveikatos problemos, įskaitant depresiją, nerimą ir asmenybės sutrikimus.
Kaip pasveikti?
Vien jau supratimas, kas vyksta, suteikia didelį pranašumą ir galimybę situaciją keisti. Savaime aišku, kad kitas žingsnis galėtų būti kreiptis į prityrusį psichoterapeutą, kurs gerai išmano šeimos psichologiją ir [emocinio] smurto prieš vaikus klausimus. Pagelbėti gali dienoraščio rašymas, kur galima išlieti sunkius jausmus bei peržvelgti savo veiksmus, patirtį tarsi iš šono, neutralaus stebėtojo žvilgsniu. Gali praversti savipagalbos ar psichoterapinės grupės, kuriose dalyvauja žmonės su panašia patirtimi.
Psichoterapeutas galėtų padėti:
· geriau suprasti, kas vyksta bei kokios galimos to pasekmės;
· identifikuoti pagrindinius problemą lėmusius ar palaikančius faktorius;
· išmokti nustatyti sveikas ribas santykiuose;
· atrasti būdus kaip kurti sveikus, palaikančius ir romaniškus santykius su kitais suaugusiais;
· suplanuoti žingsnius ir laikytis plano, kaip minimalizuoti žalą.
Pagal healthline.com „How to Recognize and Heal From Emotional Incest“