Į šiukšliadėžę – už išvaizdą
Šiltą ir saulėtą lapkritį krito ne tik medžių lapai, bet ir nuolaidų pakąsti pinigėliai iš po stipriai suveržtų diržų. Lyg nesutariančios sesės dėl vartotojų dėmesio tarpusavyje varžėsi bendrovės „Akropolis LT“ akcija „Jamam“ bei vos pastebima Pasaulinė nieko nepirkimo diena.
Pirmajai pasisekė labiau – žmonių srautais užtvino ne tik prekybos centrai, bet ir šalia esančios gatvės. O štai atėjus antrajai, raginančiai susilaikyti nuo besaikio vartojimo, parduotuvės vis dėlto tuščios neliko. Prieš klijuojant sunkiai nuplėšiamas vartotojų etiketes, reikėtų priminti: nors šiais metais ekonomika nežymiai išaugo, vartojimas ir toliau mažėjo. Bent jau taip rodo Lietuvos statistikos duomenys.
Tiesa, į sveikintiną brandumą palydėjo ne sąmoningas apsisprendimas, o ekonominis perversmas piniginėje.
Vienos kitos pamokos reikėjo. Tai parodė dar prieš pat sunkmetį, 2009-aisiais, „Maisto banko“ atliktas tyrimas, atskleidęs, kad apie 20 proc. žmonių kas mėnesį išmesdavo maisto ne mažiau kaip už 50 Lt.
„Maždaug 10 proc. visų apklaustųjų išmesdavo maistą net nepradarę pakuotės. Kita dalis – nusipirkę didesnį kiekį ir nespėję jo suvartoti.
Taip pat maistas į šiukšliadėžę keliaudavo praradęs patrauklią išvaizdą, pavyzdžiui, susiraukšlėjus paprikai, bet dar jai nesugedus“, – komentuoja „Maisto banko“ direktorė Deimantė Žebrauskaitė.
Rudeninis Kalėdų sezonas
Bendrovės „Akropolis LT“ Nuomos skyriaus vadovės Renatos Jakubčionienės teigimu, apie jau trečius metus gegužės ir lapkričio mėnesiais vykstančią akciją „Jamam“ daugeliui priminti nereikėjo. Pastaroji, beje, žymi Kalėdų sezono prekybos „Akropoliuose“ pradžią.
Per vieną rudens išpardavimo dieną apsipirko beveik dešimtadalis Lietuvos – 269,5 tūkstančiai žmonių (11 proc. daugiau nei pernai), o parduotuvių apyvartos, palyginti su įprastais šeštadieniais, išaugo 6–8 kartus. Yra parduotuvių, kurios apyvartą per „Jamam“ padidino ir 10 ar daugiau kartų.
„Prieš nuolaidų dieną dalis pirkėjų iš anksto apsižiūri, ko jiems reikia, ir kainas, kad įsitikintų, jog nuolaidos bus realios. Nuolaidų dieną perkama labai racionaliai: pirmiausia tai, ko reikia šeimai, namams, taip pat ir Kalėdų dovanos. Daugiausia įsigyjama drabužių, avalynės, buitinės technikos, taip pat – žaislų“, – sako R. Jakubčionienė.
Sumažėjo Senelio biudžetas
Dalis šių prekių, apvyniotų patraukliu popieriumi bei padabintų kaspinais, turėtų tapti puikia kalėdine dovana mylimiems žmonėms. Tiesa, prieš tai rekomenduojama įdėmiai perskaityti jų žilabarzdžiui rašytus laiškus. Mat kasmet visoje Europoje Kalėdų Senelis nuliūdina ne tik pačius mažiausius.
Bendrovės „Deloitte“ tyrimas, nagrinėjantis daugelio Europos šalių gyventojų apsipirkimo prieš Kalėdas įpročius, parodė, kad Europoje populiariausia pirkti kosmetiką bei kvepalus (64 proc.), šokoladą (55 proc.), masažo bei SPA gydymo paslaugas (54 proc.).
Deja, visos šios prekės dovanėlių laukiančiųjų sąraše užima penktą ar žemesnę vietą. Kur kas labiau europiečiai per Kalėdas norėtų gauti knygų ir pinigų.
Šioms Kalėdoms, kaip ir pernai, daugiausia išleis airiai. Vidutiniškai vienam namų ūkiui atitenka 943 eurai. Kiek mažiau – 923 eurus – skirs Liuksemburgo gyventojai. Kukliausios iš visų apklaustųjų (Lietuva nedalyvavo) šventės turėtų būti Nyderlanduose – vidutiniškai išleidžiama 260 eurų. Didžiausia pinigų suma vis dar tenka dovanoms, paskui – maistui bei laisvalaikiui. Tiesa, šiemet daugelis stengsis taupyti, kaip atskleidė tyrimas, apribodami išlaidas dovanoms.
Taigi Kalėdų Senelio biudžetas įvairiose Europos šalyse sumažės maždaug 9,5 proc. Nebijokite, kad tai gali sužinoti vaikai. Jie turėtų nuliūsti mažiausiai, mat brangiausios dovanos vis dar pasiekia ne juos, o suaugusiuosius.
Skolintis neprotinga
Kaip pastebi „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė, šventiniu laikotarpiu didesnis vartojimas būdingas ir lietuviams. Mažmeninės prekybos maistu ir gėrimais apyvarta padidėja apie 30 proc. Lietuvoje populiariausiomis laikomų dovanų – knygų, vaizdo ir garso technikos, žaislų – parduodama net du tris kartus daugiau.
„Žiemos šventėms ruoštis reikėtų prieš pusmetį: kaupti tam tikras pinigų sumas padidėjusioms maisto bei dovanų išlaidoms. Jeigu iki šiol tai nebuvo daroma, teks išsiversti su esamu biudžetu taip, kad ir po Naujųjų metų būtų iš ko gyventi, nereikėtų klimpti į skolas“, – primena ekspertė ir siūlo pradėti ne nuo išvykų į parduotuves ieškoti pigesnių prekių, o pirmiausia susiplanuoti, kiek pinigų išleisite maistui bei dovanoms.
Tai padeda išvengti nenumatytų išlaidų.
„Prasideda nuolaidų metas. Jomis naudotis reikia, bet protingai. Visada patariu laikytis taisyklės – prieš ką nors įsigyjant, 24 valandas pagalvoti, ar tikrai to reikia. Pirkite ne akciją, o daiktą. Dovanoms nedera imti kreditų bei lizingo, būtina jas išrinkti pagal savo pajamas. Prasiskolinti – pats blogiausias būdas parodyti kam nors dėmesį“, – tvirtina O. Bložienė.
Kas pavogė Kalėdas?
Nieko nepirkimo dieną kūrybinė organizacija „Saulės rankomis neliečiam“ ragino ne tik neišleisti nė cento, bet ir tiek vartotojus, tiek prekybininkus pamąstyti apie atsakingas Kalėdas. Organizacijos įkūrėjos Rūtos Palšauskaitės pastebėjimu, būtent per šventes iššvaistome daugiausia pinigų, daiktų ir maisto.
„Dalis mūsų nupirktų dovanų neišvengia šiukšlių dėžės ar beverčio dulkėjimo ant lentynos. Noras bent kartą per metus palepinti save ir savo artimuosius yra suprantamas. Blogybė tik ta, kad įsisukę į vartojimo ratą perkame nesusimąstydami, kodėl tai darome, nepaklausiame nei savęs, nei kitų, ar tikrai to reikia. Juk galėtume prisiminti tikrąsias vertybes, senąsias kalėdines tradicijas, kurios gyvavo dar tada, kai nebuvo lakstoma po prekybos centrus“, – siūlo R. Palšauskaitė.
Dovanoti širdį
Menininkė Ineta Vaitekūnienė per Kalėdas dovanoja tik savo pačios rankomis darytus kūrinius.
„Tokios dovanos šiltos ir prasmingos, nes jose lieka bent gabalėlis dovanojančiojo sielos. Svarbiausia dovanomis neįpareigoti kito žmogaus ir visada įteikti dalį širdies“, – šypsosi Ineta. Mylimus žmones ji pradžiugina veltinio papuošalais, sagėmis, obuolio ar kitokių formų dėžutėmis, knygelėmis, dekoruotomis dekupažo technika.
Asmeninių finansų ekspertė O. Bložienė primena, kad tikroji dovanos vertė nepriklauso nuo jai išleistų pinigų kiekio. Meilės parodymo nereikėtų supaprastinti iki daiktų. Jos nuomone, brangia dovana gali būti ir išreikštas rūpestis, paslauga ar laikas.
„Jei nenorite ar nemėgstate kurti savo rankomis, atsakingų Kalėdų skatintojai visame pasaulyje kviečia ieškoti kokybės, nepirkti daiktų, jei nesate įsitikinę, kad jie gavėjui patiks, – pataria R. Palšauskaitė. – Taip pat perkant galima remti nedidelius vietos verslus, jaunus menininkus arba tokius gamintojus, kurie naudoja ekologiškas, perdirbtas ar aplinkai nekenksmingas medžiagas. O ko verta kalėdinė dovana, kai visa šeima dovanoms skirtus pinigus paaukoja labdarai ar vaikų namams, nereikia nė kalbėti.
Džiugi kalėdinė nuotaika priklauso ne nuo dovanų brangumo ir blizgumo. Pasaulyje gerai žinomas žurnalas „Adbusters“ prieš perkant dovanas siūlo užduoti sau tokį klausimą: „Kaip manai, o ką pirktų Jėzus? Juk švenčiame jo gimtadienį, kur parašyta, kad reikia taip išlaidauti?“
Dovanoti, o ne apsikeisti
260–280 metais dabartinės Turkijos teritorijoje gyveno šventasis Mikalojus, laikomas vaikų pamilto Kalėdų Senelio prototipu. Kilmingi ir pasiturintys Mikalojaus tėvai sūnų išauklėjo pagal krikščioniškas dorybes. Jiems anksti mirus, visas turtas atiteko Mikalojui, o šis nusprendė skirti jį geriems darbams.
Pasakojama, kad vienas Pataros miesto gyventojas prarado visus savo turtus ir, neturėdamas ko duoti kraičiui, negalėjo rasti vyrų savo trims dukterims. Nepavykus jų ištekinti, šioms būtų tekę verstis prostitucijos amatu. Tai išgirdęs Mikalojus naktį nelaimėliams pro langą įmetė auksinių pinigų kapšą. Taip vyresnioji duktė galėjo ištekėti. Per kitas dvi naktis jis taip pat padėjo kitoms dviem dukterims.
Europiečių norimų dovanų dešimtukas
1. Knygos (52 proc.).
2. Pinigai (52 proc.).
3. Dovanų kuponai (45 proc.).
4. Drabužiai ir avalynė (42 proc.).
5. Juvelyriniai dirbiniai ir laikrodžiai (36 proc.).
6. Garso technika bei kompaktiniai diskai (34 proc.).
7. Kosmetika ir kvepalai (32 proc.).
8. Kompiuteris (31 proc.).
9. Masažo bei SPA gydymo paslaugos (31 proc.).
10. Vaizdo technika (30 proc.).
