Konsultuoja vaikų psichologė Elena Mickevičienė, medicinos centras „Neuromeda“.
Pagalba besimokantiems vaikams gali būti sudėtinga užduotis tėvams. Dažnai tėvai, patys to nesuvokdami, daro klaidų.
Mes norime, kad mūsų vaikams sektųsi, kad jie geriau mokytųsi ir turėtų geresnes galimybes ateityje. Kita vertus, ne vienas pagalvoja ir tai, kad jei vaikas prastai mokysis, aplinkiniai prastai vertins tėvus, nukentės mūsų pačių savęs vertinimas. Taigi viena iš klaidų yra spaudimas, siekiant įsitikinti, kad vaikui mokykloje TIKRAI sekasi. Tačiau tai gali sukelti vaiko pyktį, priešiškumą ir menkavertiškumo jausmą.
Kitas dalykas, kurio nereikia akcentuoti, – tai susitelkimas į pasiekimus. Kaip tėvai, mes žinome, koks svarbus geras išsimokslinimas bus vėliau gyvenime, ir stengiamės tai paaiškinti savo vaikams. Bet čia yra viena iš didžiausių klaidų. Privalome žinoti, kad vaikai, ypač mažesni, daugiau susitelkia į čia ir dabar ir mažai galvoja apie ateitį. Jei dažnai bus akcentuojama ateitis (pvz.: jei tu blogai mokysiesi, būsi šlavėjas), vaikas gali pradėti bijoti ateities ir palūžti. Vaikai nesigilina į mokymosi svarbą, tai yra tiesiog kažkas, kas turi būti padaryta.
Jų suvokimas apie ateities karjerą labai ribotas. Todėl labai svarbu išmokyti vaikus nuo pat pradžių mėgautis naujomis žiniomis, siekti sužinoti kažką naujo, supažindinti su įvairiais mokymosi būdais, kurie yra įdomūs, padedantys įsiminti, susieti žinias ir pritaikyti praktikoje. Būtent šiuo laikotarpiu labai svarbu, kad vaikai būtų orientuoti į mokymosi procesą, o ne į pažymius, kad tėvai nevertintų vaiko už gautus pažymius, nes vėliau tai gali sukelti vaikui didelių sunkumų. Pavyzdžiui, jei vaikas visuomet gaus tik gerus pažymius, jausis pranašesnis už kitus. Bet jei vieną kartą jam nepasiseks, jis patirs didelę traumą ir savo akyse taps niekam tikęs, nevertingas.
Jei vaikas nenoriai ruošia namų darbus, galima padidinti jo motyvaciją pažadant mėgstamą pramoginę laidą, kai susidoros su užduotimis. Geriausia būtų bendra įdomi veikla su šeimos nariais, įdomios knygos paskaitymas. Rinkoje yra daug įdomių ir naudingų knygų apie kūrybiškumo ugdymą. Tai gali pasitarnauti keliant motyvaciją.
Taip pat reikia žinoti, kad negalima palikti namų darbų vėlam vakarui. Jei namų darbai atliekami vėlai vakare, vaikas bus išvargęs, visi skubės kuo greičiau atlikti namų darbus, bus suirzę ir nekantrūs, ir tai taps tarsi bausmė, o ne malonumas sužinoti kažką naujo.
Tėvų klaida – nebendravimas su mokytojais
Ji atima abipusės komunikacijos galimybę. Nereikia laukti klasės susirinkimo, jei kyla kokių klausimų. Be to, mokytojas gali pasakyti, kokios spragos ir kuo galima padėti, o tėvai galės papasakoti, koks vaikas yra namuose, kas skatina, o kas mažina jo motyvaciją (vieniems reikia palaikymo, kitiems griežtesnio žodžio).
Dar kitas sunkumas – tai nekokybiškas tėvų bendravimas su vaikais. Pastaruoju metu tėvai stengiasi pasirūpinti materialine gerove, o bendravimas šeimoje nueina į antrą planą. Vaikai dažnai visą dieną būna namuose vieni, o grįžę tėvai puola atlikti namų ruošos darbus, ir taip bendravimas tampa labai paviršutiniškas. Be abejo, čia svarbi ir A. Maslow poreikių hierarchinė piramidė, kur savęs aktualizavimas poreikių hierarchijoje užima aukščiausią tašką. Kad atsirastų šis poreikis, būtina patenkinti poreikių hierarchijoje žemiau esančius poreikius, tokius kaip fiziologinius (alkio, šilumos), saugumo, meilė bei pripažinimas. Tuomet vaikas galės siekti savęs aktualizavimo, kas ir yra mokymosi tikslas.
Labai svarbu palaikyti vaiką, jei jam iš karto nepasiseka pasiekti laukto rezultato. Nes jis gali pasijusti nevykėlis, ir tai paprastai nedidina jo motyvacijos, kad padarytų geriau. Svarbu vaikui žinoti, kad reikia pasiekti užsibrėžtą tikslą, ir nebūtinai jis turi būti tobulas, svarbiausia – nenuleisti rankų ir užbaigti pradėtą darbą. Taip pat būtina vaikui paaiškinti, kad pasisekimas gali būti visokių formų. Kai kurie jų pranoks kitus sporto, dramos, muzikos ar meno srityje, dar kiti bus puikūs vadovai ar pagalbininkai t.t.
Beje, tėvai neturėtų apsiriboti tik mokymo programa mokykloje. Reikia pasistengti įžiūrėti ir kitus vaiko pomėgius. Gal jam vertėtų lankyti meno būrelius, sporto ar muzikos mokyklą. O ir mokymo programa gali neatitikti vaiko smalsumo. Taigi pasiteiraukite vaiko, kas jam dar įdomu, ir pasistenkite parūpinti jam knygų, vaizdajuosčių norima tema, nueikite kartu į muziejų. Tačiau reikia priminti, kad tėvai turi būti atsargūs, kad nesistengtų įgyvendinti savų svajonių, o įžvelgtų tikrus vaikų pomėgius bei polinkius.
Taip pat reikia paminėti, kad tėvai, dabar turėdami galimybę išvykti pailsėti į kitas šalis, dažnai vaikus paima iš pamokų. Taip formuojasi požiūris į mokslą – svarbiau išvykti pailsėti, patirti malonumą, o ne būti pamokose ir įgyti naujų žinių.
Kokio amžiaus būnant atsiranda nenoras mokytis?
Žmogaus smegenims patinka mokytis, ką tik gimęs kūdikis dega noru pažinti pasaulį ir augdamas vis stengiasi tapti savarankiškesnis, viskuo domisi ir siekia pažinti aplinką. Tačiau kartais mūsų, tėvų, netinkamas elgesys ar požiūris užkerta kelią tam žingeidumui, ir taip motyvacija siekti naujų žinių silpsta. Tikriausiai pastebėjote, kad pradinukai arba pirmokėliai vis dar trokšta eiti į mokyklą, tačiau po kelerių metų sudėtinga būtų rasti moksleivį, kuris vis dar veržtųsi į pamokas.
Nėra konkretaus amžiaus, kada tai gali atsitikti. Taip dažnai pasitaiko pakeitus mokyklą ar įvykus dideliems pasikeitimams vaiko gyvenime, tokiems kaip artimojo mirtis, tėvų skyrybos, persikraustymas ir mokyklos pakeitimas, geriausio draugo praradimas, nesutarimai su mokytojais ar bendraamžiais, paauglystės laikotarpiu ir ypač – patyčių metu.
Kita vertus, vyresni vaikai jau labiau supranta, kad į mokyklą reikia eiti, kad nėra kitos išeities. Be to, jie jau labiau moka susidoroti su savo jausmais. Todėl labai svarbu jau nuo pirmos mokyklos dienos tėvams būti budriems ir be priežasties neleisti vaikams praleidinėti pamokų. O jei atsitinka taip, kad vaikas neina į mokyklą, ritmas namuose turi būti panašus kaip mokykloje ir patartina vengti televizijos, kompiuterinių žaidimų ar kitokios labai įdomios veiklos, kad tai netaptų paskatinimu neiti į mokyklą. Tada vyresnis vaikas – jei tai tiesiog nenoras eiti į mokyklą, o ne kita priežastis, kaip, pavyzdžiui, patyčios, - lengviau susitaikys su mintimi, kad į mokyklą eiti reikia.
Mergaitės tradiciškai yra mažiau linkusios konfliktuoti. Kadangi iš mergaičių tikimasi, kad jos gerai mokysis, tai mergaitės stengiasi nenuvilti tėvų, pedagogų ir neparodo savo nepasitenkinimo.
Dirbdami išvien, tėvai ir mokytojai gali sustiprinti vaiko motyvaciją mokytis. Mokytojas su tėvais turėtų puoselėti įgimtą vaiko smalsumą, stengtis neriboti jo vaizduotės, kurti demokratiškus santykius.
