Suaugusių žmonių problemų šaknys – vaikystėje
Įrodyta, kad suaugusio žmogaus elgesiui įtakos turi ne tik jo protas ir valia, bet ir iš vaikystės atsineštos gyvenimo projekcijos. Tai, kokie scenarijai susiformuos, priklauso nuo to, ką programuoja tėvai, ir nuo mūsų atsakomųjų reakcijų. Nesuvokdamas praeities įtakos, žmogus atkakliai kartoja programas, patenka į tas pačias aklavietes ir pinkles, į kurias savo laiku pakliuvo jo protėviai.
Vienoje šeimoje – virtinė skyrybų, kitoje – neišbrendamas skurdas, trečioje – infantilūs vaikai, nesugebantys susirasti sau vietos po saule, ketvirtoje dar kokia kita problema. Tęsti šį sąrašą nėra prasmės, nes kiekviena šeima nelaiminga dėl savų konkrečių priežasčių.
Šeimos istorijos svarba
Kyla jausmas, kad kai kurios mūsų problemos užprogramuotos genetiniame lygmenyje. Bet net ir tokiu atveju nederėtų nuleisti rankų, visas savo nesėkmes aiškinant prakeikimu arba Dievo pirštu. Kai suvokiame, kad visada yra išeitis iš padėties, reiškia, jau pasiekėme pusę sėkmės kovoje su mums gyventi trukdančia giminės programa.
Ir pradėti reikia nuo šeimos istorijos peržvalgos. Kuo išsamiau susipažinsime su mūsų šeimos narių biografijomis, tuo didesnė tikimybė, kad įveiksime sunkumus savo gyvenime. Svarbiausia suprasti, kokiam giminaičiui ir būtent kada nutiko fatališkas įvykis, kurio jis arba ji negalėjo įveikti. Tokiame pat amžiuje absoliučiai identiškos problemos gali užklupti ir nieko nė neįtariančius palikuonis.
Genetinių psichologų nuomone, pavojingiausias amžius, kai gali kilti ir kartotis sudėtingos situacijos – iki 35 metų. Radus savo problemų „protėvį“, reikėtų atvirai su juo arba ja pasikalbėti, žinoma, jei yra tokia galimybė.
Svarbu suprasti žmogaus elgesio motyvus, sužinoti, kokių žingsnių jis arba ji ėmėsi, kad išspręstų savo problemą, dėl ko gailisi ir dėl ko nesigaili.
Darbas su savimi
Suvokus savo nesėkmių ištakas, išnyksta vienatvės jausmas, atsiranda kitokios, šviesesnės ateities viltis. Problema įgyja pirminę svarbą ir konkrečias formas, o pirmajame plane atsiduria kruopštus darbas su savimi.
Nuoširdus pokalbis su savimi, panirimas į savo vidinį pasaulį leis save pažinti, o žinojimas apie šeimos bagažą padės atsakyti į klausimus: „Kodėl esu nelaimingas (-a)?“ „Kodėl taip elgiuosi?“, „Ką galiu padaryti, kad viską pakeisčiau? Žingsnių, kurie gali padėti sprendžiant problemą, negalima atidėlioti vėlesniam laikui, kad ir kokie sudėtingi jie jums beatrodytų. Juk žmogaus gyvenimas gana trumpas, kaip matome iš savo giminaičių patirties.
Sisteminis šeimos išdėstymas
Nebūtina gyvenimo galvosūkio spręsti savarankiškai. Neverta nusiminti ir tuo atveju, jei giminaičiai negali padėti. Šiuolaikinėje psichologijoje yra veiksmingų priemonių, padedančių spręsti įvairias situacijas. Viena iš jų yra sisteminio šeimos išdėstymo arba konsteliacijos metodas, kurį pasiūlė vokiečių filosofas ir psichoterapeutas Bertas Hellingeris, mėgindamas padėti savo pacientams spręsti genetiškai užprogramuotas problemas.
Šiuo metodu pagrįsta psichologinė terapija padeda atskleisti pagrindinį veikėją supančius sistemos elementus – žmones, kurie gali būti susiję su konkrečia jo gyvenimo problema.
Giminaičių vaidmenis atlieka juos pavaduojantys personažai, kurie ima transliuoti veikėjo šeimoje vykstančius procesus – kivirčus, agresijos protrūkius ir pan.
Veikėjas įgyja galimybę pažvelgti į situaciją iš šono, ir subtiliai nukreipiamas terapijos vadovo pamatyti sistemos elementų sąsajas, susidėlioti savo problemą į lentynėles ir priimti loginį sprendimą – pavyzdžiui, pakoreguoti savo elgesio modelį.
Sisteminiai išdėstymai vos per kelias valandas padeda atsikratyti giminės klaidų naštos ir susikurti laimingo gyvenimo strategiją.
