Taigi, pustrečių-trejų metų vaikas turi mokėti:
- pats arba prižiūrimas suaugusiųjų apsirengti;
- iš trijų kaladėlių pastatyti tiltelį;
- sėdėdamas ant dviratuko minti pedalus;
- nubrėžti vertikalią liniją su paklaida iki 30 procentų;
- perpiešti apskritimą;
- pasakyti žodžius daugiskaitoje;
- žinoti savo vardą ir pavardę;
- įvardinti tris pagrindines spalvas iš keturių;
- šokinėti vietoje ant dviejų kojų.
Būdamas trejų-pusketvirtų jis turi mokėti jau daugiau:
- užsisegti sagas;
- lengvai išsiskirti su mama visai dienai;
- dešimt sekundžių lengvai išstovėti ant vienos kojos;
- šokinėti ant vienos kojos;
- perpiešti kryželį;
- suprasti prielinksnius: „ant“, „pas“, „po“, „prie“ ir t.t.;
- savais žodžiais papasakoti apie įvykius;
- padaryti elementarias išvadas;
- mokėti parinkti antonimus, pavyzdžiui, „ugnis – karšta, ledas – …?“, „arklys – didelis, pelytė – …?“, „mama – moteris, tėtis – …?“;
mokėti atsakyti į panašaus pobūdžio klausimus: „Ką tu darai, kai pavargsti?“ (ar tau šalta, esi alkanas...).
Ką daryti, jeigu vaikas vis dėlto nemoka padaryti to, ką turėtų sulaukęs trejų?
Jeigu prie daugumos pagal jūsų vaiko amžių išvardytų punktų galite padėti pliusiuką, atžala vystosi normaliai. Jeigu dalies įgūdžių jis neįsisavino, galima kalbėti apie sutrikusį vystymąsi arba neharmoningą vystymąsi (ypač tais atvejais, jeigu vieni įgūdžiai stipriai pažengę, o kiti akivaizdžiai atsilieka). Tokiais atvejais vertėtų kreiptis į specialistus.
Nepamirškite pasidžiaugti, jeigu jūsų vaikas moka tai, ką turėtų, ir labai nesigraužkite, jeigu kažkas jam dar ne visai pavyksta. Juk nėra privalu visada tilpti į griežtus rėmus.
Jeigu pakėlusi akis nuo monitoriaus mažyliui pareikšite: „Ei, bet tavo emocinė raida atsilieka“, vaikas tikrai nieko nesupras ir nesuvoks, kodėl mama nepatenkinta ir ką jis padarė negerai. Jeigu mama nuolat vaiko trūkumus aptarinės su kaimynėmis ar giminaičiais, jam gali išsivystyti nevisavertiškumo kompleksas.
Viena mama pasakojo pradėjusi daryti spaudimą savo sūnui, kuris ilgai nepradėjo kalbėti. Kartą jis tiesiog atsisakė su mama užsiimti, ėmė demonstruoti nervingumo požymius ir net agresyviai elgtis. Mama vaiką kuriam laikui paliko ramybėje. Ir staiga, atšventęs trečiąjį gimtadienį, jis ėmė kalbėti nesustodamas. Dabar mama džiaugiasi, kad vaikas kalba viską ir puikiai samprotauja.
