Ne šviesti, bet operuoti
„Neseniai turėjau trejų metų vaikutį, kuriam jau antrą kartą taisant dantis buvo taikyta narkozė. Teko gydyti 12 dantų iš 20. Jūs stebitės, bet tai nėra išskirtinis atvejis. Visi vaikų odontologai pasakytų, kad tai – normali mūsų kasdienybė. Pasitaiko ir 14, ir 16 sugedusių pieninių dantų“, – pasakoja vaikų odontologė Rasa Račienė.
Gydytojos teigimu, vis dažniau paciento kėdėse atsiduria vaikai, kuriems reikalingas kompleksinis daugybinio ėduonies gydymas, tačiau tėvai problemos nemato. „Esame įpratę girdėti, kad širdies operacija gali trukti kelias valandas – tai normalu. Bet ir gydant dantis vaikui skiriama 2-4 valandų narkozė. Aš visa tai vertinu kaip rimtą procedūrą, o tėvams pastaruoju metu tai tampa įprasta praktika ir tokį gydymą jie renkasi, sakyčiau, lengva ranka“, – sako pašnekovė.
Anot vaikų odontologės, net 90 proc. tėvų sugedusius vaiko dantis laiko norma, todėl nenuostabu, kad daugelyje šeimų vaikų burnos ir dantų priežiūros įgūdžiai neugdomi.
„Dantų ėduonis – įveikiama liga. Jai užkirsti kelią ne taip jau sudėtinga. Tereikia paaiškinti, pamokyti vaiką, pastebėti. O dabar patraukliau problemą spręsti jį guldant ant operacinio stalo, užmigdant, kad nepatirtų streso, kad problema bent tam kartui būtų išspręsta. Liūdniausia, jog tie vaikai sugrįžta po metų dvejų ir vėl tiek pat darbo nusimato. Tokie dalykai stebina ir yra nepatrauklūs“, – teigia gydytoja.
Statistika neatspindi tikrovės
Kasmetinių profilaktinių moksleivių ir priešmokyklinio amžiaus vaikų patikrinimų metu informacija apie vaikų dantų ir žandikaulių būklę įrašoma į medicininę pažymą. Remiantis Higienos instituto (HI) tvarkomos Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, praėjusiais mokslo metais tik kas ketvirtas penktas mokyklą lankantis vaikas turėjo sveikus dantis.
„Praėjusiais mokslo metais didžiausia dalis turinčių sveikus dantis mokinių nustatyta 0-6 m. amžiaus grupėje (61,4 proc.). Mažiausia mokinių dalis, turinčių sveikus dantis, nustatyta 7-17 m. amžiaus grupėje (23,6 proc.). Galima pasidžiaugti, kad šios amžiaus grupės mokinių, turinčių sveikus dantis, dalis per pastaruosius septynerius mokslo metus truputį padidėjo“, – komentuoja HI Sveikatos informacijos centro Registrų skyriaus laikinoji vadovė Ugnė Gadžijeva.
R.Račienė pastebi, kad šie skaičiai neatspindi realios situacijos – problemos mastas iš tiesų yra kur kas didesnis: „Stebėdama tokius duomenis, kažkada juokavau, kad negalima vaikų išleisti į mokyklą, nes jų dantys suges. Pagal šiuos duomenis, iki mokyklos pakankamai daug vaikų džiaugiasi sveikais dantimis, o kitame amžiaus tarpsnyje tas procentas jau krenta drastiškai. Man tas lūžis truputėlį kelia šypseną. Jokia paslaptis, kad gydytojai odontologai neretai pažymas užpildo į burnytę pažiūrėję atsainiai. Ypač mažiems vaikams – gal kuris ir neišsižiojo. Tikrai ne visada objektyviai įvertinama būklė. Mūsų pacientų kėdės byloja tai, kad begalė mažų vaikų turi bėdų ir jiems reikalingas gydymas.“
Pradėti šeimoje
„Kai kurie tyrimai rodo, kad ėduonies problemų turi per 90 proc. Lietuvos vaikų. Tai yra pagrindinė liga. Jau daug metų apie tai kalbame kaip apie epidemiją. Deja, su ja kova vis dar yra padrika“, – teigia vaikų odontologė.
ACFF (The Alliance for a Cavity-Free Future) – grupė burnos sveikatos mokslininkų bei praktikų iš įvairių pasaulio šalių – užsibrėžė globalų tikslą, kad vaikai, gimę po 2026 m., nugyventų gyvenimą be dantų skylučių. Odontologų teigimu, siekis – ambicingas, tačiau realistiškas. „Pavyzdžiui, 1979-aisiais Skandinavijoje pradėta plati profilaktinė programa per dvidešimt metų sumažino vaikų dantų problemos mastą iki vos kelių procentų. Visi tėvai ir vaikai gydymo įstaigose, darželiuose, mokyklose buvo mokomi pagrindinių burnos priežiūros taisyklių. Reikalingas švietimas“, – įsitikinusi R.Račienė.
Gydytojos teigimu, formuojant vaikų dantų priežiūros įpročius, svarbus vaidmuo tenka tėvams: „Bėda ta, kad jie dantų priežiūrą palieka vaikų, ypač mokyklinio amžiaus, atsakomybei. Kita vertus, ir patys dažniausiai nemoka taisyklingai valyti dantų. Dar viena didelė problema – saldumynų, pridėtinio cukraus turinčių maisto produktų vartojimas“, – sako vaikų odontologė.
Anot R.Račienės, motyvuoti ir sąmoningi tėvai odontologo kabinete – retenybė. Vis dėlto vilties yra: „Kartą atėjo mama su 5 metų vaiku, kuriam atsirado pirmoji skylutė, ir ji buvo tokia susijaudinusi, koneveikė save, kad taip atsitiko. Vadinasi, dalį visuomenės informacija pasiekia. Tik gaila, kad ta dalis yra maža. Pastebiu, kad mūsų visuomenė susiskaldžiusi net šiuo klausimu“, – sako R.Račienė.
Svarbu laiku gydyti
Odontologė rekomenduoja nedelsti spręsti vaikų burnos sveikatos problemų – dantų sveikata neatskiriama nuo bendros žmogaus sveikatos ir yra susijusi su visais įmanomais žmogaus kūno organais. Infekcija, prasidėjusi burnoje, gali išplisti po visą kūną, sukelti kitas ligas. Maža to, negydant dantų, rizika juos prarasti laikui bėgant smarkiai didėja.
„Dantys nėra kažkur atskirai padėti, tai yra neatsiejama organizmo dalis. Laikas suprasti, kad ta dalis lygiai tiek pat svarbi kiek kitos. Į burnos priežiūrą laikas pradėti žiūrėti rimtai kiekvienam. Įvertinkime, kiek gali kainuoti dantų susigrąžinimas juos praradus – ir finansiškai, ir emociškai, ir visaip kaip... Daug paprasčiau tiesiog turėti tinkamą dantų šepetėlį, tinkamą pastą ir tinkamai jais naudotis“, – pataria Rasa Račienė.
Verta žinoti
Remiantis praėjusių mokslo metų medicininių pažymų duomenimis, 40 proc. 0-17 m. amžiaus mokinių turėjo sąkandžio patologiją. Pavienių dantų ir žandikaulių patologija nustatyta kas penktam tokio amžiaus mokiniui.
Svarbu
7-17 m. amžiaus grupės mokinių, turinčių sveikus dantis, dalis per septynerius mokslo metus padidėjo:
2016–2017 m. m. – 18,44 proc.,
2017–2018 m. m. – 18,83 proc.,
2018–2019 m. m. – 20,18 proc.,
2019–2020 m. m. – 21,06 proc.,
2020–2021 m. m. – 21,10 proc.,
2021–2022 m. m. – 22,73 proc.,
2022–2023 m. m. – 23,61 proc.
