Lietuva dažnai žvalgosi į Vakarus – mielai perima jų madas, kartoja tam tikrą elgesį, manieras ir pan. Taip pas mus atkeliavo grožio kultas, lieknumo idealas ir didžiulis mažų mergaičių noras būti modeliais.
JAV grožio konkursai buvo pradėti rengti 1921 m. Nuo to laiko gražiausio vaiko rinkimai paplito po įvairius miestus ir valstijas. Vaikai juose dalyvauja nuo kūdikystės. Mergaitės rodo savo talentus, demonstruoja kostiumus – nuo vakarinio iki maudymosi.
Šiuo metu tai tapo milijardus dolerių kainuojančia industrija, kurios beveik nereglamentuoja jokie įstatymai. Darbo sutartys tarp konkurso dalyvių ir organizatorių nėra sudaromos, tad mažųjų ledi nesaugo nepilnamečių darbo įstatymas. Viskas reglamentuojama tik konkretaus konkurso taisyklėmis, tačiau ar tikrai jos yra palankios vaikams?
Konkursus galima skirstyti į dvi grupes: natūralaus grožio, kur leidžiamas tik minimalus makiažas ir draudžiamas bet koks dirbtinumas, ir „spindinčio grožio“, kur kaip kare – leidžiama viskas. Psichologai skambina pavojaus varpais, kad tokie konkursai ugdo įvairius kompleksus, diegia seksualumo kultą, iš vaiko atima vaikystę.
Tačiau konkursų organizatoriai ir tėvai savo ruožtu tikina, jog tokie pasirodymai kaip tik skatina vaikus bendrauti, atskleisti savo talentus, suteikia galimybę ateityje pasiekti karjeros aukštumų.
JAV realybė
Mamos savo dukroms priaugina, dažo, suka ar tiesina žnyplėmis plaukus, pešioja antakius, klijuoja blakstienas, kūną purškia savaiminio įdegio losjonu, ryškiaspalviais dažais „tobulina“ akis, lūpas, verčia dėvėti mini sijonėlius ir avėti aukštakulnius... Kad dukros dalyvautų šou, kai kurios mamytės įsigudrina girdyti jas energiniais gėrimais.
Tokia vaikų grožio konkurso „Toddlers & Tiaras“ realybė. Nuo 2009 m. JAV gyvuojantis vaikų grožio šou parodė visko su kaupu. Čia mažos mergaitės tampa mažomis moterimis, grožio ikonomis, kurias „lipdo“ jų mamos. Tos sukurtos gražuolės ambicingų mamų yra verčiamos ne tik filmuotis, fotografuotis ar kitaip demonstruoti savo grožį – pasirodymai naktinio klubo scenoje, atrodo, taip pat tapo norma.
Penkiametė konkurso žvaigždė Izabela Baret buvo pasamdyta pasirodymui Niujorko naktiniame bare. Čia lėbavo ir ūžavo suaugusiųjų minia. Įsiaudrinę naktinio klubo lankytojai šėlo, kai maža mergaitė, vilkinti rožiniu pūstu sijonėliu, dainavo apie tai, kokia seksuali ji jaučiasi... Nors penkiametė atrodė kiek suglumusi, jos mamai šis pasirodymas labai patiko.
Vaidino prostitutę
Tas pats grožio konkursas „Toddlers & Tiaras“ sulaukė didžiulės kritikos, kai viena mama savo ketverių metų dukrai Medi Džekson, mėgdžiojusiai kantri dainininkę Doli Parton, pritvirtino dirbtines krūtis ir užpakaliuką... NBC televizija pakvietė mažosios mamą į pokalbių šou. Paklausta, kodėl taip pasielgė su savo dukra, moteris atsakė, kad jai tai atrodo normalu. Medi nuo 9 mėnesių dalyvauja panašiuose šou.
Kita to paties šou dalyvė savo trejų metų dukrą Peisli aprengė kaip prostitutę. Mergaitė mėgdžiojo Džulijos Roberts personažą filme „Graži moteris“. Blizgantys juodi ilgaauliai batai, žydras mini sijonėlis, berankovė palaidinė, perukas... Auditorija ploja, internete šis pasirodymas sulaukia daugybės peržiūrų – visi, atrodo, laimingi. Tačiau ar tikrai?
Visi vaikai – gražūs
„Neįsivaizduoju mamos, kuri taip išsityčiotų iš savo vaiko. Man tai protu nesuvokiama“, – JAV realybę komentuoja mados ir estetinio lavinimo studijos „Mažoji mis“ steigėja ir vadovė Danutė Elzbergienė. Moteris jau daugelį metų ne tik lavina vaikus, moko juos estetikos (studijos modeliai dalyvauja įvairiuose reklaminiuose projektuose, žurnalų fotosesijose, madų demonstravimuose), bet ir organizuoja įvairius mažųjų konkursus, pavyzdžiui, „Mažoji mis ir mažasis misteris“, „Mažasis modelis“ ir pan.
„Esu buvusi Amerikoje. Ėjau į modelių agentūras ir žiūrėjau, kaip jos dirba. Man susidarė įspūdis, kad dažniausiai tai tėra pinigų rinkimas iš tėvų, bandant jiems įsiteikti. Propaguojamas grožis, organizuojama daugybė bereikšmių konkursų, – sako pašnekovė. – Jie labiau akcentuoja išorę ir apleidžia vidinį grožį, nelavina vidinės kultūros.“
Paklausta apie mūsų šalį, D. Elzbergienė pripažino, kad čia taip pat visko pasitaiko – yra tėvų, kurie grožį įsivaizduoja stereotipiškai.
„Kai tik pradėjome organizuoti vaikų konkursus, sulaukdavome mergaičių iš provincijos išdažytomis lūpomis, blizgiomis suknelėmis, kurios visiškai netinka vaiko amžiui, su mamų papuošalais.
Vaikas – gražus, bet nieko nelaimi. Po renginio mama klausia kodėl. Pradedi aiškinti, kad vaiko taip puošti nedera. Konkursas tampa ne tik pramoga vaikui, bet ir auklėjimu tėvams. Jie turi suvokti, kad nereikia ryškių lūpų ir brangių suknelių. Juk vaikų konkursai nėra grožio konkursai: visi vaikai – gražūs. Mes žiūrime, kiek tie vaikai yra drąsūs, kaip laisvai elgiasi ant scenos, demonstruoja savo talentus“, – vardija D. Elzbergienė.
Vaikų grožis – tai ne suknelės ir ne makiažas.
„Manau, esame pakankamai išsilavinusi tauta, kad daugiau dėmesio kreiptume į natūralumą. Nesutikau nė vienos mamos, kuri išdažytų vaiką kaip suaugusią moterį. Taip, jau trejų metų mergaitės būna išbandžiusios mamų lūpdažius ar kitokius dažus. Vis dėlto mūsų pareiga – išaiškinti dukroms, kad taip galės elgtis, kai suaugs, kad dabar jos – ir taip gražios bei žavios“, – sako pašnekovė.
Ta pati taisyklė galioja ir paauglių mergaičių mamoms.
„Būna atvejų, kai į studiją ateina išsidažiusios paauglės. Pirmasis mano noras – nuprausti jas, – teigia D. Elzbergienė. – Bandau įtikinti, kad to makiažo visai nereikia, kad ir be jo mergaitė yra graži, kad visokie dažai tik gadina jos išvaizdą.“
Lavinti būtina
D. Elzbergienė pabrėžia, kad vaikų modelių mokyklos Lietuvoje orientuojasi ne į būsimųjų modelių paiešką ir rengimą, o į visapusį lavinimą.
„Man gražu, kai žmogus – harmoningas. Jeigu jis – protingas, bet nesirūpina savo laikysena, tai nėra patrauklu. Kita vertus, labai išpuoselėtos išvaizdos moteris, kuriai pravėrus burną norisi, kad ji nutiltų, taip pat nėra gražu“, – šypsosi pašnekovė.
Moteris tikina, jog vaikai jos studijoje ne tik mokosi atskleisti savo artistiškumą, suvokti estetiką, gražiai kalbėti, bet ir lavinti laikyseną.
„Daugumos vaikų, ypač mergaičių, – netaisyklinga laikysena. Galbūt jos mažai juda, netaisyklingai sėdi, – svarsto D. Elzbergienė. – Vėliau ta laikysena tampa daugelio ligų priežastimi. Kai pas mane ateina mergaitė ir sako, kad atėjo ne sportuoti, o būti modeliu, aš imu jai aiškinti, kodėl laikysena yra tokia svarbi, kaip ją ugdyti ir pan. Tai ne tik grožio, bet ir sveikatos dalykas.“
Pašnekovė atkreipia dėmesį, jog mūsų kultūroje grožio sąvoka yra itin gaji.
„Mažam vaikui sakome, koks jis gražus, kokios gražios jo akys, plaukai... Ką sakome, kai paauga ir deklamuoja eilėraštį? „Kaip tu gražiai deklamuoji...“, – dėsto D. Elzbergienė. – O štai paauglėms kaip tik pernelyg retai sakome, kad jos yra gražios ar kažką daro gražiai. Dažnai sutinku mergaičių, įsitikinusių, kad jos yra negražios.
Deja, mūsų mokyklose vaikai elgiasi labai žiauriai, tyčiojasi. Suaugusiųjų misija – padėti vaikams atsitiesti. Mergaitė turi žinoti, kad ji yra graži – tuomet ji ir drąsiau elgsis, ir labiau pasitikės savimi“.
Moteris pabrėžia, kad su vaikais būtina kalbėtis.
„Nereikia ugdyti grožio kulto – reikia ugdyti asmenybę, – tvirtina pašnekovė. – Tačiau ir visiškai niekinti grožio sąvokos negalima – suprask, svarbu protas, o ne grožis. Netiesa. Iš mergaitės išaugs moteris, kuri turi būti moteriška ir elegantiška.“
Skiriamės nuo JAV
Vaikų grožio konkursai Lietuvoje gerokai skiriasi nuo analogiškų konkursų JAV. „Vaikai prašomi improvizuoti – aš noriu, kad jie atsiskleistų“, – sako D. Elzbergienė.
Žinoma, vaikai demonstruoja ne tik savo talentus, bet ir proginius drabužius. Stebint Vakaruose organizuojamus konkursus susidaro įspūdis, jog podiumu eina ne mažos mergaitės, o mažos damos – suaugusių modelių kopijos.
„Pas mus visos nori būti ir eiti kaip princesės. Aiškinu, kad ypatinga proga gali būti ir gimimo diena. Juk tuo metu jos nesirengia kaip princesės – būna savimi: smagios, linksmos. Taip dera elgtis ir scenoje“, – pabrėžia pašnekovė.
Nuo Vakarų skiriamės dar ir tuo, kad, laimei, mažų vaikų scenoje neišrengiame, kas yra norma kai kuriuose užsienio konkursuose.
„O kam? Man tai – nesuvokiama. Nesuprantu, kam to reikia“, – teigia moteris.
Vakaruose tėvai moka didžiulius pinigus už vaikų estetinį lavinimą. Kritikai tai vadina išskaičiavimu. Suprask, tėvai nori užsidirbti iš vaikų karjeros. D. Elzbergienė dar kartą patikina, kad Lietuvoje modeliai neuždirba milijonų.
„Aš ugdau jų estetikos suvokimą. Taip, jie fotografuojasi ar filmuojasi reklamose, demonstruoja madas ir už tai gauna pinigų. Vis dėlto tie pinigai tikrai nėra didžiuliai“, – tvirtina pašnekovė.
Už vieną reklamos fotosesiją mažam modeliukui mokama maždaug nuo 50 iki 100 litų.
Tėvų noru
Kiek mūsų šalyje gajus tėvų noras matyti savo vaikus grožio konkursuose, diegti jiems grožio supratimą, klausiame psichologės-psichoterapeutės Rūtos Bačiulytės.
„Kiek tai populiaru, labai sunku pasakyti, tačiau tikrai yra mamų, kurios labai nori, kad jų vaikai būtų gražūs, – sako pašnekovė. – Pažiūrėkite, kiek yra įvairių modelių mokyklų, kurias jau lanko maži vaikai. Mamos tarsi prisidengia, kad čia vaikai yra lavinami, tačiau iš tikrųjų visa tai – jų noras matyti savo vaikus gražius, pasipuikuoti jais“.
Vaikščiojantis podiumu vaikas giriamas už tai, koks jis yra, o ne už tai, ko išmoko, ko pasiekė. Taip vaikutis gali pradėti netinkamai save vertinti. Juk jis – gražus, ir vien dėl to jį visi pastebės, mylės, vertins.
Pasak R. Bačiulytės, mūsų kultūroje išvaizda yra siekiamybė. Gražūs blizgantys plaukai, putlios lūpos, lieknumas – visa tai tarsi tapo etalonu, prie kurio nuolat stengiamės priartėti.
„Jeigu suaugęs žmogus to siekia, bet jam nėra duota, jis bando tai kompensuoti per savo vaiką, – teigia psichologė. – Vaikas – tarsi mamos tęsinys. Jeigu jis – gražus, ir mama yra graži...“
Vis dėlto D. Elzbergienė nesutinka su R. Bačiulyte dėl to, kad giriamas už tai, koks yra, vaikas ima save vertinti neadekvačiai.
„Mes nerenkame gražiausio vaiko – kas leidžia spręsti, kad šis vaikas yra gražus, o anas – ne. Mums svarbi vaiko saviraiška“, – pabrėžia D. Elzbergienė.
Pasak jos, konkursuose stengiamasi įvertinti visus vaikus.
„Romantiškoji, žavioji, talentingoji, artistiškoji... – vardija pašnekovė. – Kiekviena mergaitė apdovanojama už tam tikrą ypatybę.“
D. Elzbergienės teigimu, kiekvienas titulas leidžia vaikui pasijusti
ypatingam, o tai – labai svarbu.
Ne tik grožis
Kraštutinumas atsiranda tada, kai vaikas giriamas tik už išorinį grožį.
R. Bačiulytė atkreipia dėmesį, jog 3–4 metų vaikui visi žmonės yra gražūs.
„Toks vaikas kitą žmogų priima kaip visumą, – sako psichologė. – Kai tėvai akcentuoja tik grožį, susidaro įspūdis, kad tik jis ir yra svarbus. O kaipgi kitos žmogiškosios savybės? Jos tarsi nublanksta, neatrodo svarbios.“
Specialistė pabrėžia, jog taip auklėjamas vaikas niekada nepasieks visapusės psichologinės brandos.
„Grožis – labai reliatyvi sąvoka. Mes visi senstame, keičiamės. Jeigu vaikui visą gyvenimą buvo diegiama, kad svarbiausia yra grožis, suaugęs toks žmogus taps grožio industrijos auka. Jis nemokės priimti savo kūno pokyčių, dėl jų labai stipriai išgyvens“, – tvirtina R. Bačiulytė.
Vaikams – vaikystę!
Psichologės teigimu, dažnai grožio sąvoka suvokiama netinkamai.
„Gražu yra tai, kas sveika“, – pabrėžia ji. Specialistės nuomone, mažai mergaitei apskritai nereikia brukti grožio sąvokos.
„Tegul vaikas priima tokį kūną, kokį turi. Be jokių standartų ir stereotipų. Gyvenimo kokybė tikrai nuo jų nepriklauso“, – įsitikinusi psichologė.
Tiek D. Elzbergienė, tiek R. Bačiulytė kviečia ugdyti vaikus visapusiškai – ne tik jų kūną. Tegul vaikas skaito, sportuoja, mokosi bendrauti, pažinti pasaulį, tegul šokinėja ir laksto, o ne striksi prieš veidrodį.
Pasak psichologės, kiekviena mergaitė kuriuo nors metu įsigudrina pasiimti mamos lūpdažį ir išsidažyti.
„Tai – normalu. Mergaitė tik bando žaisti gyvenimą. Tačiau nereikia to skatinti“, – sako R. Bačiulytė.
Ankstyvas grožio kulto propagavimas pavojingas dar ir tuo, kad mergaitėms peršamas seksualumas.
„Mažos mergaitės to seksualumo nesuvokia, – tvirtina psichologė. – Kai tėvai iš mergaitės daro damą, ji gauna įrankį, kuriuo dar nemoka naudotis.“
Deja, kartais padariniai būna itin liūdni – vaikas gali patirti didžiulę traumą visam gyvenimui.
Faktai
* JAV Nacionalinės kosmetologijos asociacijos tarybos nario Marko Gudmano teigimu, anksčiau mergaitės imdavo naudoti kosmetiką sulaukusios vidutiniškai 15–16 metų, dabar jos tai daro vos dešimties.
* JAV rinkos tyrimų bendrovės „NPD Group“ duomenimis, 8–12 metų mergaitės per metus išleidžia apie 40 milijonų dolerių gražinimosi priemonėms.